Gegužės pradžioje nutariau apsišvarinti - atsikratyti per daugelį metų sukaupta makulatūra. Tad gegužės 6 dienos rytą olimpiškai nusiteikusi, kad atlieku gerą darbą, paskambinau į „Kauno švaros“ Antrinių žaliavų paruošimo skyrių telefonu 8-37-386949. Atsiliepusiai darbuotojai pasakiau, kad turiu tikrai daug makulatūros – ne mažiau kaip 500 – 600 kg. Pasiteiravo, kas sudaro tą mano makulatūrą ir liepė knygoms nuplėšti viršelius. Paprašė padiktuoti telefono numerį ir pažadėjo greit paskambinti. Laiminga puoliau plėšyti tų viršelių, nes knygų kalnas jau buvo kiemelyje...
Telefono skambučio nesulaukusi, vėl bandžiau skambint. Atsiliepė vyriškis, ir vėl tas pats – reikia nuplėšti knygų viršelius, sakykit savo telefono numerį, už pusvalandžio paskambinsim. Kažkaip jutau, kad tų skambučių galiu nesulaukti ir kaskart, nesulaukusi skambučio, kas kelios valandos vėl skambindavau pati. Lygiai šitaip kartojosi tikrai ne mažiau kaip 6–7 kartus. Atsiliepusieji aiškindavo, kad naujokas vairuotojas Jonas dar nelabai susigaudo, kad dar palaukčiau.
Bet kas įdomiausia – nė vieno skambučio iš „Kauno švaros“ darbuotojų tą dieną taip ir nesulaukiau. Supratusi, kad gegužės 6 dieną makulatūros taip ir neišveš, nakčiai kieme esančią knygų krūvą, paruoštą pagal „Kauno švaros“ darbuotojų nurodymus, pridengiau, bijodama lietaus.
Išaušo saulėtas, pavasariškai gražus gegužės 7-osios rytas. Vėl, kupina geriausių ketinimų, renku „Kauno švaros“ Antrinių žaliavų paruošimo skyriaus telefono numeriuką. Vėl atsiliepia tas pats moteriškas balsas... ir vėl paprašo telefono numerio ir vėl žada paskambinti.
Praėjo pora valandų. Skambučio jokio, nors ir vakar, ir šį rytą sakiau, kad dalis makulatūros lauke. Skambinu „Kauno švaros“ Klientų aptarnavimo skyriaus viršininkui. Išklausė, paprašė telefono numerio, pasakė, kad eina į minimą skyrių išsiaiškinti. Pažadėjo už gero pusvalandžio paskambinti (!) ir padėt problemą išspręsti.
Vėl šypsausi, saulutė šviečia. Ir ko gi nesišypsoti – juk esu sąmoninga pilietė, žinau, kad Lietuvai reikia tų antrinių žaliavų. žinau, kad tas viršininkas man padės.
Laiminga laukiu to išganingojo skambučio. Deja, deja... tebelaukiu dar ir šiandien.
Sėdau prie išmintingojo interneto ir radau, kad Kaune makulatūrą superka privati įmonė. Paskambinu. Jau iš karto raportuoju, kad knygoms viršeliai nuplėšti, žurnalai supakuoti ir surišti, kad dalis makulatūros lauke. Maloniai, tikra maloniai, moteris pasako, kad dabar knygoms viršelių plėšyti jau nebereikia! Ir paprašo telefono numerio, kad vairuotojas galėtų dėl laiko susitarti. Suklusau... ar vėl nepasikartos istorija kaip su „Kauno švaros“ darbštuoliais.
Ir ką jūs manot – ogi už gero pusvalandžio vairuotojas tikrai paskambina! Ir labai greitai atvažiuoja. Patys pasikrauna. Iš firmos netrukus paskambina ir pasako, kad mano makulatūra svėrė 650 kg, o pinigus (10 ct už kg) atveš ryt. Ir tikrai – kitą dieną pinigus atveža į namus.
O iš „Kauno švaros“ skambučio dar vis laukiu...
