Viskas padaryta kaip priklauso, bute gyvena tiek žmonių, kiek priklauso. Kas tuomet neįtinka?
Į pašto dėžutę vis dar keliauja ir keliauja laiškai iš banko, kreditus dalinančių bendrovių ir t.t., kurie skirti vienam ar kitam jau čia nebegyvenančios šeimos nariui.
Tiek to, jei jų nepasiekia žinia, jog, pavyzdžiui, iki Valentino dienos atėjus į bendrovę, iš kurios pasiėmė paskolą, nubrauks dalį delspinigių ar pritaikys kokią kitą lengvatą.
Bet šiandien pašto dėžutėje gulėjo A4 formato lapas iš prokuratūros. Jame buvusiam buto gyventojui pranešama apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu. Nešventas, pasirodo, tas gyventojas buvo... Bet ne apie tai daina.
To A4 formato lape yra ir tokia eilutė: „Per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo Jūs turite teisę šį prokuroro sprendimą apskųsti teisėjui.“ Jums čia viskas logiška? Man – ne. Pirmiausia kilo klausimas – kaip aš, būdama to nusikaltusio veikėjo vietoje, galėčiau teismo sprendimą apskųsti, jei joks pranešimas manęs nepasiekė? Ir iš viso – ar neturėtų tokie pranešimai būti siunčiam registruotu paštu, o ne įmetami bet kam į pašto dėžutę?
Ką reiškia „nuo pranešimo gavimo“ – gal aš pašto dėžutę išvalau sykį per mėnesį, kai tenka susirinkti sąskaitas? Negi mūsų rimtomis vadinamos valstybinės institucijos tokios neįgalios, kad nesugeba patikrinti, kam nusiųs laišką? Ar tingi užpakalius pajudinti?
