Su anoreksija kovojančios moters skausmas: artimieji nesupranta jos ligos

2013 m. vasario 15 d. 10:03
Diana
Esu Diana, man 24 metai. Noriu pasidalinti savo ligos istorija. Viskas prasidėjo, kai man buvo 15 metų. Buvau laiminga, džiaugiausi paauglišku gyvenimu (nors turėjau nemažai nusivylimų, netekčių, meilės trūkumo). Augau tik su mama, deja, ji tik dirbdavo ir dirbdavo, nelabai kreipdavo į mane dėmesio. Tėtis mirė, kai man buvo 11 metų. Trūko man mamos meilės, rūpesčio. Dar ir dabar jaučiu nuoskaudą, kad turiu tokią mamą, su kuria negaliu pasikalbėti, kai man sunku, kai man reikia jos palaikymo ir supratimo.
Daugiau nuotraukų (1)
Taigi vieną dieną sumaniau, kad valgau per daug, nors visada buvau liekna: ūgis - 178 cm, o svoris - apie 54 kg. Pradėjau domėtis dietomis, skaityti įvairius straipsnius apie dietas ir svorio metimą. Sumažinau maisto porcijas ir man pradėjo krist svoris... Galvoje pradėjo suktis mintys vien tik apie tai, kaip numesti svorio dar ir dar. Taigi susirgau anoreksija.
Svoris nukrito iki 45 kilogramų. Atrodžiau klaikiai: vieni griaučiai, nors pati sau atrodžiau labai graži, didžiavausi, kad esu tokia liekna ir jaučiausi laiminga.
Tačiau mama man pradėjo priekaištauti dėl mano tokios išvaizdos, taigi ji nuvežė mane pas gydytoją. Ši, aišku, mane nusiuntė pas psichiatrę, kuri liepė priaugti svorio arba pagrasino paguldyti į ligoninę.
Kadangi nenorėjau gultis į ligoninę pradėjau daugiau valgyti ir per kitą vizitą pas gydytoją jau svėriau keliais kilogramais daugiau. Taip ir prasidėjo mano užburtas ratas (persivalgymų – svorio metimo – persivalgymų).
Nuolatinis persivalgymas mane kamuoja jau 9 metus, per kuriuos buvo daug depresijos, pykčio ant savęs bei kitų, abejingumo, apatijos, netgi bandymo nusižudyti. Svoris nuolat svyruoja. Deja, man iki šiol nepavyko išsikapstyti iš šito liūno...
Kai man buvo 18 metų, gulėjau Valgymo sutrikimų centre, po to lankiau dienos stacionarą, trumpam buvo pagerėję. Nuolat rašau valgymo dienoraštį, bandau suvokti savo jausmus. Deja, tik užėjus norui prisiryti mane apima toks bejėgiškumas, kad aš nepajėgiu jam atsispirti. Žiauriausia tai, kad turiu mažą dukrytę, kuri turi kęsti mano blogas emocijas...
Kiekvieną dieną kovoju su liga. Žinoma, palyginus su tuo, kaip būdavo anksčiau, dabar jaučiuosi tikrai yra geriau ir jaučiu, kad jau kažkiek valdau ligą. Jau būna, kad ir mėnesį galiu gerai valgyti ir nėra jokių atkryčių. Tačiau vis tiek dar ateina tokia diena, kai pasiduodu ir prisikemšu.
O tada mane apima abejingumas, apatija, didžiulis nusivylimas bei pyktis sau. Man labai trūksta palaikymo, nes artimieji mano ligos nesupranta. Taigi niekad jų ir neužkraunu savo emocijomis bei mintimis.
Daugiau informacijos apie valgymo sutrikimus - valgymosutrikimai.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.