Po skyrybų ir aš buvau vieniša mama su 4 vaikais, bet negavau tiek pinigų, kuriais straipsnyje giriasi M. Belova. Nes kai nori, tai sugebi išgyventi dirbant ir už minimalią algą. Tik noro reikia, ir turėsi darbą.
Aišku, gavau pašalpas, bet ne tokias sumas. Be to, dėl pašalpų teko užpildyti labai daug popierių. Vien tik mano popierių tvarkymas truko beveik metus. Be to, pildyti dokumentus man padėjo firma, nes tuo metu mano anglų kalba nebuvo labai gera.
Dabar tai darau pati. Pildydamas dokumentus dėl pašalpos turi įrodyti, kad jokių pinigų iš savos šalies negauni, kad vyras nemoka alimentų, ir dar daug visko. Jie duomenis tikrina kiekvienais metais. Turi visada informuoti apie visus pasikeitimus.
Šiuo metu gyvenu su partneriu, abu dirbame, aš – 24 valandas per savaitę, o jis 40 valandų. Bet ir tai negaunam šitokių tūkstantinių pašalpų, kaip kad giriasi Natalija. Abu dirbame už minimumą, mes neturime tikslo nedirbti, tik laukti pašalpų.
Taip, mes turim vieną nuolaidą - komunalinėms paslaugoms: mokame 10 svarų mažiau, negu priklausytų kas mėnesį. Vanduo - be nuolaidų, o elektrą ir dujas galime patys kontroliuot. Pats turi suprasti, kiek gali išleisti, nes juk ir vaikams reikia pinigų - jie lanko papildomus užsiėmimus.
Reikia pagalvoti apie ateitį, kai ateis pensinis amžius, kaip reikės gyventi. Nes ir dabar kalba, kad reikia kuo daugiau mažinti skaičių žmonių, kurie gauna pašalpas, kad jie eitų dirbti.
Taigi tikrai labai nustebau, ką perskaičiau apie Nataliją. Mes abu dirbantys negalime sau leisti pirkti dizainerių rūbų ar keliauti atostogų.
Lietuviai tikrai sunkiai dirba, kad užsidirbtų, o ne gyventų iš pašalpų. O darbdaviai tikrai vertina žmones, kurie dirba, o ne tinginiauja. Aš manau, kad dauguma lietuvių atvažiavo į Angliją, kad dirbtų, o ne pašalpas gautų.
