Apie iškilmes rengiamas Antano Sniečkaus garbei sužinojau per vėlai, be to, jos dubliavosi su gyvųjų (ir dar neprisidirbusių asmenų) baliumi, tad nepavyko sudalyvauti, nors tikrai būčiau nieko prieš. Rodyti kaip tai buvo padaryta.
Atleiskite, bet kelti netvarką kapinėse nėra joks patriotiškumas ar pilietiškumas. O būtent tokiu žmogumi ponas trolis Kleckas save ir laiko. „Visą gyvenimą buvau auginamas patriotu (tuo tikruoju, o ne tautininkų ar fašistėlių stiliaus), visą gyvenimą tiek namuose, tiek mokykloje mūsų valstybingumo reikšmė man buvo išdėstoma aiškiai ir duodama suprasti, kad rūpintis savo Tėvyne – vienas garbingiausių poelgių gyvenime“,- rašo jis viename nesenų savo atsiliepimų apie kito internetų gyventojo ne visai garbingą veiklą.
Kapai – netinkama vieta šėlsmui. Ir nesvarbu, kieno jie yra. Žinoma, komunistai manė kitaip, prieš eilę metų nušlavę Vilniaus Vingio parke stovėjusius kryžius ir vietoje jų įrengę atrakcionų parką. Tačiau Mykolas garbusis įraše apie paskutinį žygį nušviečia: „Pačiose kapinėse jaunieji konservatoriai laikėsi tvarkos ir šumo nekėlė – kepurėlės dingo, o tortas ir dalis aktyvistų grupelės nuėjo palaukti jubiliejaus šventėjų prie vartų. Mane tai, aišku, truputį nuliūdino, nes kartais į mandagumą kapinėse reikia spjauti, ypač tokiais atvejais“.
Tad darbo ėmėsi pats Mykolas, įsivėlęs į beprasmius necenzūrinius ginčus. M. Klecko įvykio vertinimas patiekiamas čia.
Žinoma, šias eilutes perskaitę tikrai sakys, kad tai, ką darė sovietai su mūšiuose kritusiųjų atmintimi yra ne tas pat, kas vyko Antakalnyje prie A. Sniečkaus kapo. Tačiau, manau, kad nusileisti iki sovietinio klapčiuko lygio patriotui niekaip nedera. Nejau nebūtų užtekę nunešti kuklų vainiką su juosta, ant kurios būtų įrašyti maždaug tokie žodžiai: „Dėkui, kad ilgiau negyvenai, pridirbai tiek, kad iki šiol negalime iškuopti“ ir įspaustas Buržujaus rašinėlių logotipas?
Kam šūkauti, išsidirbinėti, vietoje, kur ilsisi ir daugybė kitų žmonių, tarp jų ir garbingų? (Net jei ten būtų vien užkietėjusių komunistų kapinės, vis vien nedera taip elgtis).
Juk tie viešai matomi darbai vardan tėvynės turi ne tik turėti svarbią potekstę, bet ir atrodyti įspūdingai, nesiveliant į bereikalingas rietenas, o suknistus komunistus (ar kitus netinkamas vertybes skiepijančius) paliekant be žado.
Puikiausias patriotizmo pavyzdys trečiame video (gal ir netobulas pavyzdys šiam rašiniui, bet vertas apmąstymo).
Paleckiukai, man, kaip ir kiekvienam protaujančiam lietuviui nekelia jokios simpatijos. Anaiptol (!). Visgi, nemanau, kad juos, ar bet ką kitą statant į vietą reikia veiksmais panašėti į tuos, kurie čia tiek laiko viešpatavo ir tiek nelaimių pridarė. Viską reikia daryti taip, kad jie dar ir sudalyvautų tuo parodydami savo bukumą. Čia puikus pavyzdys Zuoko trololo su sniego kastuvais.
Neverta eiti su šiais ir panašiais savigarbos neturinčiais bukapročiais. Juk mąstantis žmogus nuo sovietmetį vis dar gyvenančio komunisto tuo ir skiriasi, kad suvokia kodėl dera nedaryti tokių nesąmonių.
Atleiskit, jei mano mintys pasirodė panašios į su situacija nieko bendra neturintį pamokslą. Visgi viliuosi, kad kitą kartą esant reikalui visi ne tik reaguosime vieningiau, bet ir brėšime aukštesnę moralės kartelę patys sau. Lietuva tai galimybių kraštas, tai rodo ne tik daugybė beveik kasdien žiniasklaidoje mirgančių sėkmės istorijų (Brolis Semiconductors, „Meno fortas“ ir kt.). Tad kiekvieno pilietiško žmogaus pareiga, pasirūpinti kad esamos sąlygos neblogėtų (pvz., stiprėjant radikalioms jėgoms).
