Kuo toliau, tuo dažniau pasigirsta įvairių komentarų apie žurnalistų beraštiškumą, straipsnio bevertiškumą. Internetinių portalų komentarų skiltys lūžta nuo nusiskundimų, pykčio proveržių ar net kandaus sarkazmo žurnalistams. Bet sakoma, kad lazda turi du galus, todėl kaltinti ir šmeižti vien tik internetinių portalų žurnalistus būtų mažų mažiausiai neprotinga. Žurnalistas duoda visuomenei tai, ko ji prašo, tad atigręžkime į save. Panašu, kad visuomenė juokiasi iš žurnalisto, tačiau juokdamasi iš rašančio žmogaus, visuomenė juokiasi ir iš savęs. Reikia suprasti, kad ji pati ir sukuria tokius „profesionalius“ žurnalistus.
Bendroji žurnalisto sąvoka teigia, kad žurnalistas yra asmuo, profesionaliai renkantis ir viešinantis visuomenei svarbią, aktualią informaciją. Tačiau kaip žurnalistas yra įsivaizduojamas šiandien? Ar internetiniuose portaluose kuriantys ir rašantys žmonės atitinka šią sąvoką? Dėl profesionalumo kriterijaus būtų galima sudvejoti: dažnas straipsnis neapseina be gramatinių, stilistinių ir loginių klaidų. Tada kyla klausimas, kokį išsilavinimą įgyjo vadinamas „žurnalistas“ ir ar bent skaitė, ką parašė, nes iš skaitytojo pozicijos atrodo, kad straipsnis įkeltas jo net neperžiūrėjus.
Ši skaitytojo reakcija yra normali, nes tokios, atrodo, nežymios klaidelės sukuria įspūdį, kad darbas buvo atliktas atsainiai ir neatsakingai. Kad rašęs žmogus nėra pakankamai kvalifikuotas atlikti savo darbą. Tada dažnas skaitytojas jaučiasi įžeistas, o žurnalistas imamas kritikuoti ir apie save sudaro neigiamą įspūdį. Todėl profesionalumo kriterijus neturėtų būti pamirštas, nes tai ne tik parodo žurnalisto gebėjimų lygį, bet ir pagarbą skaitytojui.
Kitas neišsemiamas aspektas – temų aktualumas. Yra sakoma, kad visiems neįtiksi, tai, kas aktualu vienam žmogui, nebėra aktualu kitam. Skundžiamasi, kad internetiniuose portaluose gausu straipsnių, kurie neturi jokios reikšmės ar vertės. Kad ir straipsnis pavadinimu „Robertas Pattinsonas drastiškai pakeitė šukuoseną“. Nejau žmonėms iš tiesų aktualų Pattisono šukuosena ir kitokios „žvaigždučių“ smulkmenos, kurių jos pačios jau neprisimena, kitaip nei žurnalistai? Galbūt daug kas sakytų: „Ne, mums iš tiesų neįdomu“, tačiau atsakyti vienareikšmiškai yra sunkiau, nei atrodo.
Mat jeigu pagal reitingus žmonės daugiau kartų perskaito straipsnius apie užsienio veikėjų dramas negu, tarkim, apie Lietuvos kultūrinio gyvenimo naujienas, tai ar galima būtų šimtu procentų teigti, kad kalti vien tik žurnalistai, nes rašo „nesąmones“? Galbūt tokiu atveju reikėtų ieškoti problemos visuomenėje, kaip patys žmonės renkasi ir atskiria jiems aktualią informaciją nuo neaktualios. Juk žurnalistas tik siekia pateikti tai, kas visuomenei įdomu. Visuomenės tuštybė - jau nebe žurnalistų problema, jie dažniausiai tik prisitaiko prie žmonių poreikių, tad susimąstykim, kuo mes domimės ir kas mums svarbu iš tikrųjų.
Informacijos pasiekiamumas atrodo neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kaip ir neatskiriamas yra ryšys tarp žurnalisto ir visuomenės. Be žurnalistų informacija būtų sunkiai prieinama, be visuomenės susidomėjimo nebūtų prasmės apskritai skleisti informaciją. Tai tarsi užburtas ratas, iš kurio neįmanoma ištrūkti. Tačiau negalima pamiršti, kad visuomenė nori kokybiškos informacijos ir profesionalaus darbo, tačiau ir patys žmonės turi neužmiršti atsigręžti į save ir išsivaduoti iš tuštybės gniaužtų.
Šį pasisakymą galima traktuoti įvairiai – vieni sakys, kad tai kritika, kiti – kad pamokymas. Tačiau aš pati linkusi manyti, kad tai tik eilinio skaitytojo pamąstymas ir žvilgsnis iš šalies, nuomonės pasidalinimas, o gal ir patarimas. Tik vietoj nedidelio komentaro po eiliniu straipsniu,parašytas pilnas minčių „rinkinys“. Galų gale, juk tai taip pat vienas iš būdų kurti ryšį tarp visuomenės nario ir žurnalisto bei maža užuomina, kad ne visi visuomenės nariai, skaitytojai yra neatidūs ir nepastabūs.
