Sausio mėnuo: esu linksmas,
Pinigų pilnos kišenės.
Gert ir gert tik vienas tikslas,
Na, esu prikolnas senis.
Bet babkytės labai slidžios,
Greit pabėgo nuo manęs.
Tad vasarį mintys gličios,
Jau nebekenčiu savęs.
Bet iškentęs baisų badą,
Kovą vėl atsigavau.
Tik balandį, tą bradiagą,
Vėl depresijon kritau.
Tik gegužė motinėlė,
Privertė mane nubust.
O mana susmurgus vėlė,
Ėmė jai kažkaip paklust.
Tik birželį liūdnas kičas,
Darbo vis dar neradau.
Bet esu nešpėtnas bičas,
Pasiduoti nebandau.
Liepa viskas išsipildė,
Sodininku aš tapau.
Šeimininkai šėrė girdė,
Pinigų tik nemačiau...
Bet rugpjūti sumokėjo!
Gaila, bet ne visiškai...
Pinigų mat neturėjo,
Ech, - sunku visiems labai.
Esu supratingas vyras,
Tad palaukti sutikau.
Tik rugsėjį tas pats dzyvas,
Sako: dar palauk ilgiau.
Nieko tokio, - išgyvensiu,
Sau ir ponui pasakiau.
Mėnesiuką dar ištversiu,
Juk ne tiek anksčiau kenčiau.
Bet kai spalis atkeliavo,
Ne juokais išsigandau.
Šeimininkas bankrutavo,
Pinigų neatgavau...
Lapkričio sulaukęs tyliai, (tyliai - be maisto ir be pramogų)
Depresuoti vėl pradėjau.
Nors į galvą lenda žilė,
Kažkodėl nepraturtėjau.
Sąskaitos į paštą krenta,
Tik mokėk ,mokėk, mokėk.
Juk kas nori babkių randa,
O jei durnas - patylėk.
Taip ėmiau slapčia mąstyti.
Mintys blaškė vis labiau.
Ką gi reiks dabar daryti?
Jau tikrai nebežinau!!!
Ir staiga idėja kilo:
Gruodis jau ne už kalnų!!!
Eisiu dirbti seniu šalčiu.
Tik barzdos reik po velnių!..
Bet anokia čia bėda:
Pakulų surasiu.
Sorry, baigta, nes tryda,
Kilo man nuo streso.
