Kadangi buvo vasaros metas, tai visos pirkome daržovių pjaustykles, skustukus ir pan. Įdomiausias mano pirkinys buvo satino patalynės komplektas už 39 litus. Be akcijos jis turėjo kainuoti 99 litus. Norėjau jį nupirkti studentei dukrai, kuri gyvena nuomojamo buto šiauriniame kambaryje. Taigi išrinkau pačią linksmiausią spalvą.
Iš tiesų, patalynės komplektas buvo spalvingas, tačiau net arti satino nebuvęs. Medžiaga atrodė sintetinė, bet tai dar nieko tokio. Vidinės siūlės buvo sutrūkinėjusios, siūtos neaiškaus lygio siuvimo mašina ir overloku, kreivos, o antklodės užvalkalas buvo tiesiog įstrižas. Spalviniai gražaus patalynės komplekto pasidarė gaila, todėl neieškojau, kaip jį grąžinti, bet nunešiau siuvėjai, kad viską persiūtų. Žinoma, už tai sumokėjau pinigus. Siuvėja patvirtino, kad patalynės komplektas tikrai ne iš satino, nors audinio pavadinimo įvardinti negalėjo.
Vėtytą ir mėtytą patalynę prieš naudojimą nusprendžiau išskalbti. Skalbiau pačia lengviausia programa, skirta šilkui (30 laipsnių temperatūros), kadangi patalynė nebuvo purvina. Kartu įdėjau baltus naktinukus ir pora rankšluostėlių. Kai atidariau skalbimo mašiną, išsigandau, nes visi skalbiniai joje atrodė kraujo spalvos. Puoliau gelbėti padėti, t. y. įvairiomis skalbimo priemonėmis skubiai atgauti skalbinių spalvą. Man pavyko: baltus daiktus išbalinau, o patalynės komplektą keletą kartų išskalavau, ir jis vėl sužydo gražiomis gėlėmis.
Rugsėjo pirmąją mano studentė dukra pasipuošė savo lovą spalvingu patalynės komplektu. Deja, po dviejų parų teko jį nuimti, nes audinys alergizavo ir dažė baltą pagalvę. Taigi patalynės komplektą aš vėl iškalbiau (dabar jau vieną ir tik vandenyje be skalbimo priemonių) ir padėjau į spintą.
Ką darysiu toliau, dar nežinau. Turbūt atiduosiu asocialams.
Patalynė man jau kainavo visą 100 litų.
