Pasižvalgymui pasirinkau sąlyginai trumpą kurorto atkarpėlę Vytauto gatve nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Botanikos (Birutės) parko. Tačiau kokie Lietuvos istorijos klodai telpa toje atkarpoje! Tuo noriu ir pasidalinti.
1923 metais Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Palangiškiai, pagerbdami tautos patriarchą, buvusį Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus gatve. Priešais jo vardu pavadintą gatvę stovi paminklinis biustas J. Basanavičiui. Biustas atliktas iš bronzos pagal J. Zikaro gipsinį portretą. Skulptoriui pozavo pats J.Basanavičius.
Biustas stovi ant postamento, pagaminto iš Žemaitijos lauko akmens. 20 tūkstančių litų paminklo sukūrimui ir pastatymui paaukojo Bronislovas Lubys. Paminklo pastatymo architektas - V. Moncevičius. J. Basanavičius 1883 metais pradėjo leisti ir redaguoti laikraštį „Aušra“. Jo iniciatyva buvo sušauktas Lietuvių seimas Vilniuje, įsteigta tautinė demokratinė lietuvių partija. 1917 metais lietuvių konferencijoje J. Basanavičius buvo išrinktas Lietuvių Tarybos nariu. J. Basanavičius yra ir 1918 metų vasario 16-os nepriklausomybės deklaracijos signataras.
Tolėliau į parko pusę, pasukus S. Daukanto gatve, matosi Antano Mončiaus namai. Antanas Mončys gimė 1921 m. Mončių kaime, Kretingos rajone (37 km nuo Palangos). Baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1941-1943 m. studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukęs į Vakarus studijavo. Buvo moderniojo meno ir instaliacijų pradininkas. Muziejuje eksponuojami asmeniniai A. Mončiaus daiktai, paveikslai. Pagal paties dailininko prisakymą, jo darbus ir daiktus lankytojai gali liesti rankomis. Lietuvoje šio modernaus meno atstovo darbai pirmą kartą buvo eksponuojami 1989 metais.
Prie Vytauto gatvės šliejasi paminklinis biustas ir atminimo lenta kultūros veikėjui, gydytojui Liudui Vaineikiui ir jo žmonai rašytojai Stasei Vaineikienei. Toje vietoje buvo namas, kuriame su pertraukomis 1897–1941 m. gyveno šios garbios asmenybės. Liudas Vaineikis 1933 m. išrinktas Palangos burmistro pavaduotoju, bet Kretingos apskrities viršininkas jo netvirtino neva dėl senyvo amžiaus. Urna su jo pelenais saugoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos muziejuje. Stasė Vaineikienė mokytojavo Palangoje. Ištekėjusi už gydytojo L. Vaineikio, padėjo jam platinti lietuvišką spaudą, organizuoti lietuviškus spektaklius. Gyvendama tėvų dvarelyje Šlaveituose (Kretingos r.) 1901-1902 m. slapta mokė aplinkinių kaimų vaikus – daraktoriavo . 1902-1904 m. su vyru buvo ištremti į Sibirą. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido Uzbekistane.
Pasukus kiek į kairę Vaineikio gatve - namas, kuriame vasarojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė–Čiurlionienė. Ant namo - paminklinė lenta, bylojanti apie sutuoktinių buvimą Palangoje 1908-1909 metais.
Toje pačioje Vytauto gatvės pusėje kiek tolėliau parko link - paminklinė lenta ant namo, kuriame 1925–1939 m. vasarodavo žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, sociologas, filosofas, profesorius Jonas Pranas Aleksa. Tekstas paminklinėje lentoje mini, kad J. Aleksa už politinę veiklą buvo kalinamas caro žandarų, nacių ir sovietų okupantų. Mirė Sibire.
Kitoje Vytauto gatvės pusėje - seniausios Lietuvoje vaistinės pastatas. Paminklinė lenta skelbia, kad tai XIX-XX a. architektūros paminklas. Pirmoji vaistinė Palangoje atidaryta 1827 metais. Dabartinis pastatas1845 m. perkeltas iš senosios dalies, kuri sudegė. Pastato šiaurinė dalis buvo skirta vaistinei, saulėtoje pietinėje pusėje buvo provizoriaus Johano Gruningo butas. Jis nupirko sudegusią vaistinę. Vaistinės fasadas ir šiuo metu gerai atspindi užpraeito amžiaus mūsų kurortinių miestelių architektūros bruožus. Namas medinis, gausiai dekoruotas ornamentais, architektūrinėmis ir skulptūrinėmis detalėmis. Sienoms žaismingumo teikia lentų apdailos faktūra. Pagrindinis fasadas orientuotas į Vytauto gatvę.
Toje pačioje Vytauto gatvės pusėje, kiek giliau nuo gatvės matosi daktaro, aušrininko, Palangos burmistro Jono Šliūpo paminklinis biustas. Už jo - ir namas, kuriame gyveno J. Šliūpas. Žymus Lietuvos XX a. pradžios visuomenės veikėjas J. Šliūpas 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Jo dėka Palangai buvo suteiktos miesto teisės ir jis buvo išrinktas pirmuoju Palangos burmistru. Jo sodyboje 1989 m. liepos mėn atidaryta J. Šliūpo memorialinė ekspozicija.
O istorinis pasivaikščiojimas Vytauto gatvės atkarpa baigiamas Botanikos-Birutės parku. Tai vienas gražiausių, geriausiai išsilaikiusių ir tvarkomų parkų Lietuvoje. Jį įkūrė grafas Feliksas Tiškevičius. Parke rūmai pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą. Tai - neorenesansinio stiliaus dvaro rūmai, neatsiejama parko ansamblio dalis. Tačiau parko teritorijoje esantis Birutės kalnas susijęs su archeologiniais kasinėjimais ir vertingais atradimais. Archeologai 1989 m. kasinėdami Birutės kalną rado pagoniškos šventyklos (alkas) ir paleoastronominės observatorijos, kurios egzistavo kalno viršūnėje XIV–XV a. liekanas.
Regis, nedaug praeini Palangos miesto dalimi, bet nemažai sužinai apie miesto istoriją ir ją kūrusius žmones. Juk atvykęs Palangon poilsiui visada gali rasti laiko pavartyti jos istorijos puslapius. O tam gerai tinka architektūros paminklai, paminklinės lentos ir paminkliniai biustai. Tada ir poilsis Palangoje tampa prasmingesnis. Tai - tarsi geras užtaisas nuotaikai ir įspūdžiams apie Palangą įtvirtinti.
Čia vėl dera prisiminti ir dr. J. Basanavičiaus žodžius, kad žmogus, nežinantis istorijos, visada lieka vaiku. Tad linkiu keliaujantiems nepamiršti, kad istorija visada lieka ištikima jūsų kelionių palydovė. Nepamirškite jos pasiimti su savimi.
Mykolas Fedaravičius yra kraštotyrininkas
