„Pasaulį valdo žydai / slaptos organizacijos“, – sako „Zeitgeist“, „Fahrenheit 9/11“ ir kitų sąmokslo teorijų filmų fanatikai, kurių antivakarietiškas nuostatas dažnai pagražina jų nemažos apimties pilvai, išpūsti pigaus greito maisto (suprask – lygiuojasi į savo idėjinį lyderį Michaelą Moore'ą).
„Lietuvą valdo korumpuotas kapitalas, spjovęs ant paprasto žmogaus“, – skanduoja chroniškos nostalgijos kamuojami raudonskruosčiai senoliai rusakalbiai, kuriems antrina ir vietiniai „jaunesnieji broliai“, netikėtai atradę visų savo gyvenimo problemų priežastis.
Jie iš dalies teisūs – juk mūsų ekonominė sistema paremta kapitalu. Ir ačiū Dievui, kad verslininkai, sugebėję „susikrauti“ kapitalą, turi daugiau įtakos negu pensininkai, juodadarbiai, bedarbiai ir visokio plauko rėksniai, kurių pagrindinės dvasinės problemos – šildymo ir kuro kainos, pensijų, pašalpų ir akcizų dydis, o gyvenimo tikslai – išgerti kuo daugiau alaus, sulaukti didesnio minimumo ir išleisti vaikus į mokslus (arba į užjūrius brangių braškių brangiai skinti).
Pagalvokite, kas būtų, jei tokių prioritetų vedami žmogeliai valdytų valstybę? Tokių atvejų pasaulio istorijoje turime ne vieną. Tad ačiū mūsų vyriausybei už tai, kad „(pa)prastas žmogus“ nėra jos autoritetas.
„Lietuvą valdo pedofilų klanas“, – sako minia, įtikėjusi savo galybe ir rimtu veidu tikinti savo triuškinančia pergale būsimuose rinkimuose (įdomu, ką apkaltins po rezultatų paskelbimo?).
Na ir labiausiai paplitęs mitas: „Lietuvą valdo Kubilius su savo chunta“. Būtent Kubilius labiausiai ir stengiasi, kad šildymo sezonas ir degalai būtų kuo brangesni, mažėtų darbo vietų, daugėtų emigrantų, pensininkai numirtų iš bado, o jaunimas nuskurstų. Kas gi daugiau, jei ne valdžia dėl visko kalta?
Šis požiūris – sovietinis palikimas. Juk tuomet buvo įprasta, kad valdžia duoda ir valdžia atima. Buvo taip patvarkyta, kad žmogus nesijaustų savo gyvenimo šeimininkas. Tad ir dabar, jei ko trūksta ar kas nepatinka, tai atpirkimo ožiu dažnai tampa valdžia. Nemaža dalis žmonių vis dar gyvena šiuo principu, kuris jiems buvo įdiegtas dar vaikystėje.
O kai kurie pedagogai dar ir dabar ta pačia sovietine dvasia mokyklose ugdo šių dienų jaunimą, kuris, baigęs mokyklą, net nepamąstęs apie nuosavą verslą ar veiklą, puola studijuoti vien dėl diplomo, kad tik įsispraustų į normas ir patenkintų tėvelių lūkesčius. O po to, pirmąkart gyvenime susidūręs su darbo rinka, išvažiuoja skinti braškių ir pyksta ant valstybės, nes, matai, kaip ji drįso žmogui su dviem aukštaisiais neparūpinti darbo! Surūdijęs užburtas ratas, pradedantis žaloti žmogų dar mokykloje.
Taigi, kas iš tikrųjų valdo mūsų gyvenimus? Atsakymas – AŠ ir TU. Kai iš tikrųjų žinai, kas esi, ko sieki ir kas tave „veža“, tada joks Kubilius, žydas, kapitalistas ar pedofilas nesutrukdys tau būti gyvenimo šeimininku. Tada nereikia jokios valstybės globos, nes pats esi pajėgus aprūpinti save ir dar prisidėti prie bendros gerovės. Tada akių nedrasko „neteisibė“, nėra poreikio kaltinti vyriausybę, krizę, artimuosius ar ufonautus. Nes suvoki, kad už viską esi atsakingas pats.
„Et, tas jaunatviškas maksimalizmas, ir man jaunystėje atrodė, kad pasaulis - man po kojomis“, - ranka numos gyvenime savęs nerealizavusi vidutinio-vyresnio amžiaus tetulė ar dėdulė, perskaitęs šį straipsnį. Kreipiuosi į jus: Mielieji, o kur dingo jūsų maksimalizmas, kodėl nustojote tobulėti? Jūs įklimpote į apribojimų, įsipareigojimų, stereotipų, fobijų ir homo sovieticus mentaliteto liūną, todėl dabar, norėdami save paguosti, tesugebate numoti ranką, ieškoti kaltų, arba, jei nesate iš labiausiai supuvusių žmonių tarpo, pasidžiaugti, kad jaunoji karta keičia Lietuvą. Ir rasite krūvą pasiteisinimų, kodėl patys to nepadarėte anksčiau ir kodėl nepadarysite ateityje.
Jeigu, pavyzdžiui, Abraomas Linkolnas, Henris Fordas, Napoleonas Hilas, Albertas Einšteinas, Astrida Lindgren ar Andrius Užkalnis būtų tokio pat atsilikusio mąstymo, tai kaip atrodytų pasaulis?
Tai yra lrytas.lt skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
