Man vasarą dažnai užeina savigailos momentai, kai sėdžiu ištisomis dienomis prekybos centre, net nematau koks oras lauke.
Atostogų mes kaip ir visi normalūs žmonės turime po visą mėnesį per metus, bet niekada negalime jų pasiimti kada patys norime, kada galime arba kada esame ką nors susiplanavę. Mes atostogaujame tada, kada mus išveja. Kvaila pas mus sistema. Ir jau daug metų taip. Išveja rudenį arba žiemą. Pasako: eisi nuo tada ir tada savaitei arba dviem. Ir viskas.
Tvarka buvo geležinė ir mes net nedrįsdavome ginčytis. Vasarą atostogaut galėdavo tik mūsų parduotuvės grietinėlė, skyrių vedėjos ir direktoriai. Daugiau niekas. Į jų vietas paskirdavo kažką iš mūsų ir mes ardavom. O už pavadavimą prie algos pridėdavo 50, kartais po 100 litų.
Bet dabar, kai pasikeitė mūsų vadovė, buvo viena tokia drąsiausia moteris nulėkus pas ją pasikalbėt dėl tų atostogų.
Jinai norėjo su vyru tris savaites vasarą paatostogaut. Neišleido jos. Bet pasakė, kad šią vasarą darbuotojams bus galima eit atostogų. Sakė išleis visus, bet neilgiau nei po savaitę. Tai mums čia buvo labai smagi žinia. Dabar laukiam visi, kada bus sudaryti grafikai ir paaiškės, kada galėsim eit poilsiaut.
Iš tiesų man net nesvarbu, kada man tų atostogų išskirs, man svarbiausia, kad tik išskirtų. Aišku, į jokius užsienius keliaut pinigų aš neturiu. Didesnį laiką praleisčiau savo kaime, bet svajoju, gal kaip nors išeis nors kokioms dviems, trims dienoms su vaiku nuvažiuot prie jūros. Giminaitis mus ir nuvežtų, ir parvežtų nemokamai. Tolima giminaitė dirba Klaipėdos viešbuty, sakė suveiktų mums nemokamą kambariuką. Pasiimčiau iš kaimo lašinių, daržovių, kažkiek pinigų ir būtų mano svajonių atostogos. Tai to atostogų grafiko dabar laukiu kaip išganymo.
