Vietoj pabaigos
Straipsnį apie lietuvių kalbos puoselėjimą norėčiau užbaigti visiems žinomo asmens – Cicerono – žodžiais: „Raidės neraudonuoja“, o nuo savęs norėčiau pridurti: tegu ima raudonuoti visi, kurie negerbia ir nepuoselėja to, ką turime brangiausia – lietuvių kalbos. Tariu nuoširdų ačiū protėviams, kurie ir sunkiausiomis aplinkybėmis, sugebėjo išsaugoti tai, ką dabar turime.
O dabar pamėginkite po šiuo straipsniu visus komentarus (kad ir kokie pikti jie būtų), išreikšti lietuviškais rašmenimis. Juk net ir užgaulius žodžius bus maloniau skaityti lietuvių kalba.
