Svarbus skirtumas – gamintojų inžineriniai sprendimai
Automobilių apžvalgininkas, laidos „Autopilotas“ žurnalistas Vytenis Kudarauskas sako, kad daugybės kelių būklė jau bado akis. Paradoksalu, bet ir jų remonto darbai neretai tampa vairuotojų kantrybės išbandymu.
„Vertindami daugybės Lietuvos kelių dangą, galime prisiminti įvairius liūdnus juokelius. Tačiau surimtėjus tenka konstatuoti, kad tiek mūsų šalies užmiesčio keliai, neaplenkiant nė pagrindinių automagistralių, tiek ir miestų gatvės yra nemenkas išbandymas automobilių važiuoklėms, nes dažno ruožo būklė išties dažniau, nei to norėtųsi, nėra patenkinama“, – sako žurnalistas.
Prasti keliai tampa didžiausiu iššūkiu automobilių važiuoklėms. Nesvarbu, kokio amžiaus transporto priemonė, visos jos patiria labai panašius sunkumus dardėdamos per duobes ar nelygią kelio dangą.
Vienintelis skirtumas – gamintojų inžineriniai sprendimai, kurie padeda sumažinti vairuotojų, dėl kelio dangos jaučiamą diskomfortą. Nuo jų priklauso, ar kelionės nekokybiškais keliais taps kankyne, ar didelių rūpesčių nesukels. Pavyzdžiui, tokie gamintojai kaip „Citroën“ siūlo kiekvienam vairuotojui prieinamas priemones, kurios sušvelnina automobilio salone juntamus pojūčius, važiuojant prastu keliu.
„Kalbant konkrečiau, viena didžiausių blogybių yra vadinamoji „tarka“. Tai yra stipriai banguota danga, su daug, atrodytų, nedidelių, bet tankių nelygumų. Važiuojant šia danga, važiuoklės detalės be paliovos juda. Riedant lygiu keliu ar tokiu, kuriame yra mažai nelygumų, važiuoklės elementai aktyviai dirba keletą kartų, o, kretant nelygia danga, tai – nuolatinis procesas, vyksta šimtai judesių. Vienas įveiktas kilometras tokia danga gali prilygti dešimtims, nuvažiuotų lygia“, – poveikį automobilių pakabų detalėms vaizdžiai paaiškina pašnekovas.
Specialisto teigimu, važiuojant prasto kokybės keliais, gali būti sulenkiamos vairo traukės ir vairo traukių antgaliai, retais atvejais pažeidžiami net ir amortizatoriai ar jų tvirtinimo detalės.
Ką siūlo gamintojai
Automobilių gamintojai siūlo įvairius receptus vairuotojams, priverstiems važinėti prastesnės kokybės keliais. Viena iš išeičių – didesnį komfortą užtikrinančios technologijos. Pavyzdžiui, prabangių automobilių pirkėjai gali rinktis pneumatines pakabas, kurios sukurtos taip, kad dar geriau sugertų vibracijas ir sumažintų kėbulo svyravimą atsirandantį dėl kelio nelygumų.
Tačiau išeičių turi ir tie vairuotojai, kurie nenusiteikę išleisti šešiaženklės sumos naujam automobiliui. Tokiais sprendimais istoriškai pagarsėjęs Prancūzijos gamintojas „Citroën“ dabartinėje modelių gamoje montuoja modernią pakabos sistemą, kurios amortizatoriai su hidrauliniais dviejų kamerų slopintuvais lengvai sugeria net ir menkiausius kelio nelygumus. Šią sistemą galima aptikti ir populiaraus krosoverių segmento modelyje „Citroën C5 X Hybrid“, ir žemesnės klasės kompaktiškame hečbeke C4 ar jo elektrinėse versijose.
„Citroën“ vardas automobilių pramonėje ir gerbėjų gretose labiausiai ir siejamas būtent su komfortiško važiavimo savybėmis, kurios virto nesibaigiančia virtine rafinuotų pakabos technologijų ir kruopščiais sėdynių patogumo sprendimais. Tai leido prekių ženklui daugybę metų formuoti ištikimų markės vairuotojų gretas.
V.Kudarausko pastebėjimu, rinkdamiesi automobilį lietuviai vis dar retai skaičiuoja atsispirdami nuo komforto kriterijaus. Daugiau dėmesio skiriama patikimumui ir ilgaamžiškumui, remonto bei eksploatacijos išlaidoms, nors kai kuriais atvejais tai vertinama ne visai teisingai.
„Pavyzdžiui, manoma, kad vieno ar kito gamintojo modelių detalės yra patvaresnės, o, prireikus jas keisti, pigiau atsieina. Bet paaiškėja, kad viskas yra priešingai. Tačiau tai pasakytina tik apie konkrečius automobilius. O, kalbant apskritai, komfortas kaip automobilio savybė yra kažkur prioritetų sąrašo antroje pusėje“, – samprotauja žinovas.
Žvelgia plačiau
Iniciatyvos edukuoti vairuotojus apie išplėstinę komforto sąvoką imasi ir gamintojai, kuriems šis aspektas yra labai svarbus ar tiesiog neatsiejamas nuo prekių ženklo. Pavyzdžiui, spręsdama diskomforto dėl prastų kelių problemą, bendrovė „Citroën“ neapsiribojo vien pakabos technologijomis ir pritaikė holistinę technologijų sistemą, simboliškai pavadintą „Advanced Comfort“.
Ji taip pat apima komfortiškesnes sėdynes su papildomu 15 mm sustiprinto putų poliuretano sluoksniu, kuris ne tik padeda izoliuoti vibracijas, bet ir apsaugo sėdynes nuo dėvėjimosi bei išsėdėjimo. Naudodamas kelis specialių medžiagų (poliuretano putų, viskoelastinių arba tekstūruotų putų) sluoksnius, gamintojas sugebėjo sukurti žmogaus formą atkartojančias sėdynes, kurios puikiai prisitaiko prie kiekvieno keleivio kūno linkių. Dėl šių savybių sėdynės taip pat greitai atgauna savo pirminę formą net ir keičiantis keleiviams.
Įprastai aukštą komforto lygį užtikrinančios sistemos būna ne tik techniškai sudėtingos, bet ir brangios, todėl diegiamos tik aukštos klasės modeliuose, tačiau „Citroën“ sprendimai leidžia mėgautis minkštu važiavimu ir vidutinės klasės modelių pirkėjams. Šią technologijų sistemą turintis „Citroën C5 X“ modelis, prieš dvejus metus triumfavęs „Lietuvos metų automobilio“ rinkimuose, taip pat aprūpintas papildomu akustiniu sluoksniu padengtais langais ir pagerinta garso izoliacija.
„Manau, kad nemaža dalis kompaktinių SUV modelių gamintojų eina ne pačiu teisingiausiu keliu, nes jiems bando suteikti sportiškumo, kurį sunku pasiekti dėl fizikos dėsnių – aukštesnio svorio centro, didesnės važiuoklės eigos. Todėl, norint suteikti daugiau stabilumo, geresnes valdymo savybes, tenka standinti važiuoklę, montuoti didesnio skersmens ratlankius su žemesnio profilio padangomis“, – pastebi V.Kudarauskas.
Anot jo, dėl to stipriai nukenčia komfortas, o iš pirmo žvilgsnio patogūs atrodantys automobiliai, kaip paaiškėja, būna per kieti ir varginantys, ypač mūsų keliuose ir gatvėse. Dėl to, tarkime, „Citroën“ net ir savo flagmane C5 X apsiriboja 19 colių skersmens ratlankiais, nors kiti gamintojai SUV modelius vis dažniau komplektuoja ir su 20 colių ar net dar didesniais ratais: juos galima išvysti ant „BMW X3, „Lexus NX“ ir daugybės kitų modelių.
