Medinis laivynas perkeltas į bendrovės „Stemma Group“, šiandienos poreikiams pritaikančios apleistą Klaipėdos jūrų uosto teritoriją, valdas. Nugyventi cechai, kuriuose anksčiau veikė laivų remonto įmonė, šluojami nuo žemės paviršiaus, kyla nauji statiniai.
Investuotojai sutiko vieną angarą, numatytą griauti kitame konversijos darbų etape, perleisti Lietuvos jūrų muziejaus reikmėms.
Muziejininkai į šį angarą jau perkėlė vertingiausius eksponatus: kurėną „Sū.1“, reizinę „Dreverna“, vytinę „Vytautas Didysis“, venterinę valtį „Rusnietis“, ungurinę „Ylė“. Kai kurios istorinės burvaltės gerai žinomos visuomenei – dalyvavo istoriko Alfredo Bumblausko ir žurnalisto Edmundo Jakilaičio sumanyto TV projekto „Nacionalinė ekspedicija“ reisuose.
„Mediniai laivai, jautriai reaguojantys į vėją, šaltį, lietų ir sniegą, po stogu apsaugoti nuo atšiaurių oro sąlygų, rengiami naujam sezonui – tvirtiname korpusus, tepame juos derva, kamšome tarpus“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus rinkinių vyriausiasis kuratorius, kurėno „Sū.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius.
Burvalčių prieglaudos idėja kilo „Mėmelio mieste“ laikinai įsikūrusios populiarios alinės „Herkus Kantas“ savininkui Kiprui Paldauskui, kuris irgi nėra abejingas jūrų kultūrai, – pats organizuodavo jūreiviškus renginius, koordinavo tarptautines didžiųjų burlaivių regatas „The Tall Ships Races“.
Prasidėjus statyboms alinė persikraustė į kitą „Mėmelio miesto“ angarą.
K.Paldauskui užteko ir trečdalio patalpos, tad laisvą plotą jis mielai sutiko perleisti Jūrų muziejui suprasdamas, kad šaltuoju metų laiku vandenyje, po atviru dangumi laikomos burvaltės greičiau sunyksta.
Istorikai angarą pavertė ne tik laivų saugykla – kviečia uostamiesčio gyventojus į pažintines ekskursijas, savanoriai jiems padeda tvarkyti kurėnus. Savo rankomis palytėję plaukiojančius eksponatus žmonės priartėja prie jūros, pasineria į praeitį, susipažįsta su laivybos tradicijomis.
Lapkritį čia vykusią šventę vainikavo teatralizuotas koncertas „Su jūra mes didesni“. Jame dalyvavo ryškiausi Klaipėdos muzikinio teatro solistai, kiti menininkai: skambėjo žinomiausios lietuviškos dainos apie jūrą, atgijo įvairūs Lietuvos pajūrio praeitį, jo išskirtinumą primenantys personažai, tarpukariu jūrų laivyną kūrusios istorinės asmenybės.
Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyvoms pritaria Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, šiuo metu vienijanti 15 medinių burvalčių savininkų. Renginius „Mėmelio miesto“ erdvėse remia uostamiesčio savivaldybė – įgyvendinant švietimo programą „Burių miestas“ klaipėdiečiai burlaiviais plukdomi į Kuršių marias, jūrą, organizuojami netradiciniai kultūros renginiai.
Kurėnų, vytinių, venterinių valčių, kitokio jūrų kultūros paveldo sergėtojų pastangomis Kuršių mariose kasmet vyksta tradicinės „Burpilio“ regatos. Be smagaus festivalio „Dangės flotilė“, kuriame pasirodo senieji mediniai laivai, jau neįsivaizduojamos Jūros šventės.
