Ir ne dėl to, kad beveik prieš dešimtmetį žolė buvo žalesnė, tačiau tuomet renkant geriausią Lietuvos automobilį, neabejojau jo sėkme – erdvus, septynis žmones galintis vežti SUV su „Volkswagen“ technologijomis ir sumaniais čekiškais sprendimais už įperkamą kainą atrodė idealus automobilis praktiškas mašinas vertinantiems tautiečiams (tuometinę savo apžvalgą pavadinau „Lietuvišku standartu“, ją rasite internete).
Tačiau tuomet balsai lėmė, kad geriausiu tapo mažesnis, bet žvitresnis bendraplatformis „Seat Ateca“. Na, o „Škoda Kodiaq“ geriausiu pripažino ne tik kolegos Latvijoje, bet ir lenkai, čekai – iš viso jis pelnė daugiau kaip 40 tarptautinių apdovanojimų ir įvertinimų už puikias ir visapusiškas savybes.
Kad modelis vykęs, patvirtino ir pardavimai – erdvus ir, svarbiausia, įperkamas didelis SUV sulaukė milžiniško populiarumo. Mūsų šalyje jis kasmet yra vienas daugiausiai parduodamų SUV, o rinkoje bene vienintelis jo konkurentas, vertinant dydį ir kainą („Škoda Kodiaq“ kainuoja nuo 35 290 eurų, „Sixt Leasing“ automobilių veiklos nuomos kaina yra nuo 570 eurų), yra „Nissan X-Trail“. Pavyzdžiui, korėjietiški „Hyundai Santa Fe“ ir „Kia Sorento“ yra gerokai brangesni.
2016 metais bandant naują „Kodiaq“, maloniai džiugino ir kokybiška apdaila, kuri atrodė geriau nei bendraplatformio „Volkswagen Tiguan“. O kad kokybė ilgaamžė, patvirtino ir naudoto automobilio testas – nors tai priklauso ir nuo to kaip prižiūrima mašina, ji tikrai atrodė tarsi ką tik išriedėjusi iš salono.
O kaip gi antros kartos „Škoda Kodiaq“? Jis pagamintas naudojant atnaujintą modulinę „MQB Evo“ platformą, šiek tiek ūgtelėjo, turi dar talpesnę bagažinę ir, žinoma, tokį patį įspūdingai erdvų saloną, kuris gali būti ir septynvietis. Tiesa, nors šiek tiek padaugėjo vietos virš trečios sėdynių eilės, visgi „Kodiaq“ geriau vertinti kaip erdvų penkiavietį automobilį. O dar atsirado pažangesnė multimedijos sistema su dirbtinio intelekto „ChatGPT“ asistentu – technologijų gerbėjams tikrai patiks.
Nuo šiol šiam modeliui pirmą kartą siūlomi ir efektingi bei efektyvūs „Matrix LED“ žibintai, pirmą kartą galimas projekcinis ekranas, belaidžiu būdu vienu metu galima įkrauti du telefonus, buvo patobulinti reguliuojamo standumo amortizatoriai – geras automobilis tapo dar pažangesnis ir tobulesnis. Bet ar geresnis?
Toks klausimas kilo matant, kad bagažinėje nebeliko išimamo šviestuvo-prožektoriaus, kabliukai pirkiniams dabar tik atlenkiami, bet nepastumiami, priekinė dėtuvė nepadengta minkštu audiniu, neliko vairuotojo pokalbio su gale sėdinčiais keleiviais įrangos – visą tai turėjo (ar galėjo būti papildomai užsakyta) jo pirmtakas, tad akivaizdu, kad kai kur buvo sutaupyta. Lygiai taip pat kaip ir ne viskas puiku su surinkimu – pavyzdžiui, viršutinės dėtuvės taip ir neatidariau, nors tiesiog reikėjo stipriau truktelėti. Nesolidu.
Variklių ir transmisijų skyriuje didelių naujienų nėra, išskyrus tai, kad pavarų perjungimo svirtelė atsidūrė prie vairo – akivaizdi užuomina į elektromobilius, nors negaliu pasakyti, kad sprendimas patogus (ypatingai po multimedijos ekranu atsiradus daugiafunkciniams valdikliams, kuriuos sukioti būtų patogiau, padėjus ranką ant anksčiau čia buvusios svirties). O dar nuo šiol „Kodiaq“ galimas ir kaip iš tinklo įkraunamas hibridas, kuriuo žadama, kad vien tik elektra bus galima nuvažiuoti daugiau kaip 100 kilometrų – šį modelį išbandysiu atskirai.
Visi varikliai – tiek 1,5 ir 2 l TSI benzininiai motorai, tiek ir 2 l TDI dyzeliniai – komplektuojami su automatine septynių pavarų DSG transmisija, galingesnės versijos galimos su visais varančiaisiais ratais. Visa tai buvo ir ankstesniame modelyje, tad akivaizdu, kad koncernui reikia pažangesnių taupių įprastų hibridinių pavarų. Pavyzdžiui, tokių kokias siūlo „Toyota“, „Renault“ ar „Hyundai“ su „Kia“ – panašu, kad elektromobilumui buksuojant, hibridai bus dar gana ilgai aktualūs.
Daugiau apie antros kartos „Škoda Kodiaq“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
