Visai neseniai turėjote galimybę susipažinti su naudoto „Opel Insignia“ apžvalga – tai vienas iš daugelio šios klasės atstovų ir, deja, vienas tų, kurių vardų rinkoje nebeliko – pirkėjai norėjo didesnę prošvaisą turinčių madingų SUV ir krosoverių.
Ir visai veltui, kadangi talpus, beveik 5 metrų dydžio ir turintis beveik 3 metrų atstumą tarp ašių sedanas, hečbekas ar, tuo labiau, universalas, yra puikus ir visapusiškas automobilis kiekvienai dienai, tinkantis tiek kelionėms mieste, tiek ir važiuoti tūkstančius kilometrų atostogauti.
Pirmos kartos „Mondeo“ buvo pristatomas kaip pirmasis „Ford“ modelis, gaminamas naudojant universalią visoms pasaulio rinkoms pritaikytą platformą, ką sufleravo ir pats modelio pavadinimas, kilęs iš lotyniško žodžio „mundus“, reiškiančio pasaulį.
Modelis buvo vykęs ir pelnė ne vieną apdovanojimą, tarp kurių buvo ir 1994 Europos Metų automobilio nominacija. Vėliau pasirodė kelios kitos kartos, kol galiausiai 2012 metais debiutavo ketvirtoji karta (kitose rinkose, įskaitant ir JAV, skirtingų kartų versijos turėjo ir „Contour“, „Fusion“, „Taurus“ pavadinimus) – kaip paaiškėjo, deja, bet paskutinė Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Tiesa, Europoje modelio pristatymas užtruko dėl gamybos perkėlimo iš Belgijos į Ispaniją – teko ieškoti kompromisų su vietos profsąjungomis. Galiausiai išsprendus nesklandumus buvo pradėta gamyba ir Senajame žemyne, o naujas modelis ne tik džiugino dailia išvaizda, erdviu salonu, bet ir šauniomis važiavimo savybėmis – tai buvo puiki ir pigesnė alternatyva vokiškiems „Volkswagen Passat“.
Motorai buvo ne tik galingi 2 l dyzeliniai (iki 210 AG) ir benzininiai (iki 240 AG) varikliai, bet ir mažesnio darbinio tūrio jėgainės – buvo siūlomas net trijų cilindrų 1 l /125 AG „Ecoboost“ variklis, taip pat hibridinės versijos. Žinoma, buvo galima ir visų ratų pavara.
Tiesa, tiek „Passat“, tiek ir tuo labiau jo bendraplatformis „Škoda Superb“ universalas turėjo talpesnę bagažinę, o efektingo ir veržlaus silueto „Mondeo“ krovinių skyrius labiau prilygo „Insignia“ – nulenkus galinių sėdynių atlošus į „Opel“ telpa 1665 l, į „Mondeo“ – 1630 l.
Gale bus erdvu net ir ilgiausias kojas turintiems keleiviams, bet štai „Mondeo“ priekyje norėtųsi tiek subtilesnės apdailos, tiek ir labiau šiuolaikiškos išvaizdos – net ir bandytame 2020 gamybos metų automobilyje (modelis buvo atnaujintas 2019 m.) daug mygtukų centrinėje skydelio dalyje išduoda garbų amžių.
Bet štai pasukamas automatinės transmisijos valdiklis reiškia, kad šiame automobilyje jus turite kur kas mažiau šansų susidurti su viena didžiausių ir brangiausiai kainuojančių „Ford Mondeo“ problemų – į automobilius iki atnaujinimo montuota „Powershift“ automatine šešių laipsnių dviejų sankabų transmisija, kurią tiekė „Getrag“ kompanija.
Kaip sako „Bosch Car Service“ specialistai, labai svarbu, kad šiose toli gražu ne pačiose patikimiausiose transmisijose kas 60 tūkst. kilometrų ar trejus metus būtų keičiama alyva – dylančios pavarų dėžės dalelės lemia didesnius transmisijos gedimus. O dar verta atkreipti dėmesį, kad alyvos keitimas su darbu bus nepigu – oficialių atstovų įkainiai už šį darbą siekia net 450 eurų.
Ir nors ši taip vadinama „šlapia“ dviejų sankabų automatinė pavarų dėžė buvo patikimesnė nei „sausos“ transmisijos, montuotos į mažesnius „Fiesta“ ir „Focus“, visgi su galimomis jos problemomis visi kiti gedimai atrodys grynas menkniekis (tradiciškai problematiškiausi yra dyzeliniai motorai dėl gendančių purkštukų, degalų siurblių ir kietųjų dalelių filtrų), tad nieko keisto, kad modeliuose po atnaujinimo ji buvo pakeista paties „Ford“ gaminamu hidrauliniu „automatu“.
Daugiau apie naudotą „Ford Mondeo“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
