2024 m. „Volvo EX90“ elektromobilio testas: ar yra alternatyva švediškam flagmanui?

2024 m. rugsėjo 6 d. 22:43
„Motorai“
Vėluodamas daugiau nei metus ir pagamintas naudojat naują gamintojo vien tik elektromobiliams skirtą SPA2 platformą, JAV (ten gaminamais modeliais bus prekiaujama ir Europoje) buvo pristatytas naujas „Volvo“ elektromobilių flagmanas „EX90“.
Daugiau nuotraukų (53)
Bendraplatformis su „Polestar 3“, penkių metrų ilgio ir septynių vietų („Polestar 3“ turi tik penkias sėdimas vietas) didysis SUV turi ir įspūdingos talpos 111 kWh (įkraunama 107 kWh) akumuliatorių, leidžiantį nuvažiuoti 600 kilometrų.
Didelį nuvažiuojamą atstumą lemia ir efektyvios energijos sąnaudos, ką realiame gyvenime patvirtino ir testas – gamintojas nurodo, kad vidutinės sąnaudos yra 20,5 kWh/100 km, bandymų metu jos svyravo tarp 20 (mieste) ir 22 (užmiestyje, bet ne greitkelyje) kWh/100 km.
Tikrai neprastas rezultatas, įvertinant, kad elektromobilis sveria daugiau nei 2800 kilogramų, o jo ratus suka net du elektros varikliai, kurių bendra galia „Twin Motor Performance“ versijoje siekia net 380 kW arba 517 AG. Prie efektyvumo prisideda ir tai, kad pajudant veikia tik priekinis 180 kW motoras, bet priverstinai galima aktyvuoti ir abu elektros variklius.
Dinamika tokia, kokios ir tikiesi iš daugiau kaip pusės tūkstančio arklio galių elektromobilio – 4,9 sekundės iki 100 km/h (arba 5,9 s jei čia 300 kW versija). Maksimalų greitį saugumu besirūpinantys švedais kaip ir kituose savo automobiliuose apribojo iki 180 km/h, o štai 400 voltų elektros sistema leidžia akumuliatorių įkrauti net iki 250 kW galia – esant optimalioms sąlygoms (o tokias užtikrins ir iš anksto tinkamą temperatūrą pasiekęs akumuliatorius, jei navigacijos sistemoje įvesite įkrovimo vietą) elektromobilio įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. užims tik 30 minučių. Be to, akumuliatoriuje sukaupta energija galima maitinti elektros prietaisus, taip pat ją tiekti elektros tinklui.
Važiuojant pirmiausiai atkreipi dėmesį į tylą salone – akivaizdu, kad akustinis komfortas buvo vienas iš gamintojo prioritetų, lygiai taip pat kaip ir švelniai amortizuojanti pneumatinė pakaba. Kuriai kur kas labiau tinka parinktas komfortiškas, o ne sportiškas važiavimo režimas, kada 22 colių dydžio ratlankiai su žemo profilio padangomis į saloną pradeda perduoti kelio nelygumus – toks važiavimas solidžiam švedui tiesiog netinka.
O štai pastangos iki maksimumo ištobulinti jutiklių sistemas (ant stogo sumontuotas pirmasis gamintojo automobilyje lazerinis radaras, dar yra 5 radarai, 8 kameros, 2 salono kameros ir 16 ultragarsinių jutiklių, duomenis apdoroja „Nvidia“ procesorius), užtikrinančias ir saugumą, ir patogų savivaldį važiavimą, vertos pagyrų – būtent dėl šios sistemos derinimo ir sklandaus veikimo buvo atidėtas dar pernai numatytas „EX90“ debiutas.
Tiesa, jei apie iki 250 metrų tamsoje lazerinio radaro pastebimas kliūtis galima žinoti tik teoriškai ir viltis, kad sistemos patikimumo neteks išbandyti praktikoje, tai korektiškai veikianti autonominio važiavimo sistema buvo viena geriausių, kurias teko bandyti šiuolaikiniuose automobiliuose – tą pamatysite vaizdo medžiagoje.
Žinoma, yra ir trūkumų. Nors salonas džiugina tiek kokybiškomis medžiagomis, tiek ir kaip kituose „Volvo“ automobiliuose ypatinga atmosfera (asmeniškai man labiau patinka šviesios spalvos salono apdaila), tačiau tiek vairo, tiek ir veidrodėlių nustatymų valdymas, tiek ir dėtuvės priešais keleivį atidarymas parinktimis ekrane nėra patogūs – pavyzdžiui, „Tesla“ tai veikia geriau.
Lygiai taip pat kaip ir kelių paspaudimų ekrane reikalaujantis veiksmas, kad pasirinktum pakabos ir vairo sistemos veikimo nustatymus – nekritiška, bet galima padaryti patogiau. Na, o aerodinaminės formos berėmiai išoriniai veidrodėliai yra gana maži ir turi nedidelį matymo lauką. Žinoma, ir jų remontas net po nedidelio kontakto bus nepigus, tačiau tai – draudimo reikalas.
O štai jau grįžęs iš JAV į Lietuvą iš atstovų sužinojau, kad pirmą kartą „Volvo“ automobiliuose galimi durelių pritraukikliai (bandytuose modeliuose tokių nebuvo). Bet kokiu atveju, trečioje sėdynių eilėje vietos nedaug, tad sėsti ten net nebandžiau, skirtingai nuo panašaus dydžio „Kia EV9“ (jo testą rasite čia), tad vertinkite „EX90“ kaip erdvų penkiavietį automobilį su didele bagažine.
Tad jei reikia didelio penkių metrų elektrinio SUV, nelabai ir turėsite pasirinkimą. Tai bus arba mano minėtas „Kia EV9“, arba gerokai brangesni „BMW iX“ (testas čia) su „Mercedes-Benz EQS SUV“ (testas čia) – kainuodamas nuo 95 100 eurų, („Sixt Leasing“ automobilių veiklos nuoma yra nuo 1355 eurų, filmavimo metu nurodyta mažiausia kaina buvo nuo 98 107 eurų), šiandien bent jau mūsų rinkoje „Volvo EX90“ yra vienintelis šios kainos ir segmento modelio pasirinkimas.
Daugiau apie naują „Volvo EX90“ elektromobilį žiūrėkite vaizdo medžiagoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.