Kurdamas parodą J.Stonkus tyrinėjo šiuolaikinį vyriškumą, jo ritualus bei praktikas. Parodoje užfiksavo dešimt vyrų, kurie turi garažus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Druskininkuose.
Senelio garažas paliko neišdildomą įspūdį
Susipažinimą su garažų kultūra J.Stonkus pradėjo dar ankstyvoje vaikystėje, kai su seneliu Juozu žygiuodavo į garažą. Maždaug pusvalandžio trukmės kelionę lydėdavo tyla, tačiau vos atsiverdavo garažo vartai – pasitikdavo kitas pasaulis, senelis iškart atkusdavo. Nedidelėje erdvėje stebindavo įrankių gausa, tvarka ir švara.
„Tik dabar pasvarstau, kad senelio garažas man apie jį papasakodavo daugiau, nei pats senelis. Deja, neseniai sužinojau, kad senelio garažo nebeliko, nes savivaldybė nusprendė išdalinti garažų masyvo plotą nekilnojamojo turto vystytojams. Jis visą gyvenimą kūrė savo erdvę, o dabar tie daiktai dūla rūsyje“, – kalbėjo J.Stonkus.
Pašnekovas pažymėjo, kad pats garažą naudoti pradėjo, kai įsigijo motociklą.
„Kaip sakė vienas parodos herojus Kazimieras: kiekvieno vyro gyvenime ateina metas turėti garažą. Tas laikas išaušo ir man. Garaže pradėjau po truputį krapštinėtis, atsirado atstuktuvai, replės. Atsivedu čia ir savo sūnų Kazį, turim smagų ritualą: kartu užvedame motociklą, prasukame ratuką“, – pasakojo fotografas.
Vyrų urvai
Anot parodos autoriaus, garažas – tai vyrų erdvė, slėptuvė, urvas, kuriame jie ieško patogumo, atsipalaidavimo ir atitrūkimo nuo kasdienybės.
„Garažas yra esminė lokacija, leidžianti analizuoti šiuolaikinio miestietiško vyriškumo performansą. Tai itin vyriška erdvė, kurioje vyrai gali susikurti galimybę pramogauti, pabėgti nuo kasdienių buities rūpesčių, išreikšti savo individualumą ir išlaisvinti vaizduotę, o taip pat pajausti ir patirti brolybę bei pasinerti į laisvadvasišką gyvenimą“, – teigė J.Stonkus.
Jis džiaugiasi, kad vyrai įsileido jį į itin privačią erdvę.
„Aukščiausiu pasitikėjimo lygmeniu laikau tai, kad vyrai įsileido mane į garažą, nes ten patenka tikrai ne visi“, – pažymėjo J.Stonkus ir akcentavo: „Vyriškumas šiais laikais yra aplaužytas, trapus. Kažką su tuo reikia daryti. Gal daugiau atverti?“, – svarstė parodos autorius.
Nuo Monte Karlo ralio dvelksmo iki siuvyklos
Ką fotografas J.Stonkus pamatė užėjęs į dešimties vyrų garažus? Vienur išvydo tvarkingai laikomus automobilius, motociklus, kitur – Monte Karlo raliui ruošiamą transportą, kalvio dirbtuves ar siuvyklą, vakare tampančia sporto klubu.
Viename Žaliakalnio garaže laukė tikra „laiko kapsulė“ – nuo 1976 m. čia besidarbuojantis lenktynininkas Raimundas Adinavičius yra sukaupęs įvairių ralių lentelių kolekciją. Patalpoje saugomas ir senasis jo „žigulys“.
„Ilgai lenktyniavau, paskui sportuoti pradėjo mano sūnūs Augustas ir Kristupas, pastarasis greičio pedalą spaudžia Lietuvos čempionate. Garaže stengiuosi paruošti šeimos ir draugų bolidus lenktynėms. Šiame garaže pabuvojo daugybė lenktyninių automobilių. Šįmet rengiau automobilį Monte Karlo raliui“, – pasakojo R.Adinavičius.
Motociklininkas Kazimieras Čeponis juokauja, kad garaže gyvena nuo gimimo.
„Garažas yra name, kuriame augau nuo gimimo. Perėmiau jį iš tėvo. Per žiemą perkūriau erdvę, dabar čia ir techniką remontuoju, ir darbo vietą esu įsirengęs. Laikau čia motociklus, jaunystės automobilį“, – sakė K.Čeponis.
Jo garaže ant sienos kabo vytis, čia saugoma ir 8 m ilgio eilę užimanti knygų kolekcija, šalia – kelių šimtų filmų kolekcija. Garaže vyras saugo ir motociklą su lopšeliu.
„Panaikinau galimybę kitiems patekti į mano garažą, tad čia neatsiranda nesusiję daiktai: vazonai, kauptukai ir pan. Nors kitų garažai patampa ir sandėliais, ir servisais“, – pridūrė K.Čeponis.
Kauniečio Augustino garažas – ypatingas. Dieną čia veikia siuvykla, o vakare erdvė pavirsta sporto klubu. Su draugais jis čia kilnoja svarmenis.
Garažų kultūra keičiasi
Fotografas J.Stonkus kartu su parodos herojais pripažino, kad garažų kultūra bėgant metams keičiasi.
„Garažų funkcija išsiplėtė. XXI a. garažuose galima rasti ne tik remonto erdvę, bet ir vakarėlių vietą, sporto klubą ar siuvyklą. Nyksta sovietmečio garažų kultūra, ji transformuojasi į šiuolaikinę, platesnę, spalvingesnę“, – teigė parodos autorius J.Stonkus.
Lenktynininkas R.Adinavičius atkreipė dėmesį, kad masinė garažų kultūra nyksta.
„Anksčiau būdavo garažų kooperatyvai, ten visi rinkdavosi praleisti laiką, dažniausiai vakarus. Dabar to nebelieka“, – teigė R.Adinavičius.
Motociklininkas Kazimieras Čeponis atkreipė dėmesį, kad sovietmečiu daugelis gyveno daugiabučiuose, kurie turėjo garažų masyvus, tai tapo konkrečia vieta vyrams susitikti.
„Atgavus Nepriklausomybę imta tvarkyti pripelijusius garažus, juose bandyta užsidirbti remontuojant. Po 2000-ųjų žmonės pradėjo užsiimti savirealizacija: kažkas kolekcionavo, kažkas kalė, gražiau patalpas įsirengdavo“, – kalbėjo K.Čeponis.
Fotografas planuoja aplankyti dar porą garažų ir šįmet išleisti kalendorių.
„Kalendorius buvo dažniausiai sutinkamas ir bene visą garažų kultūrą vienijantis simbolis. Tik beveik visais atvejais tai buvo erotiniai kalendoriai“, – atkreipė dėmesį J.Stonkus.
Paroda „Garažų vyrai“ Kauno kultūros centre bus eksponuojama iki gegužės 21 dienos.
