Per du dešimtmečius automobiliai praplatėjo daugiau kaip 10 cm ir dabar dauguma jų sunkiai telpa į standartines automobilių stovėjimo aikšteles. Juos vis sunkiau priparkuoti vieną šalia kito.
Vidutinis europietiško automobilio plotis praėjusiais metais jau viršijo 180 cm, tai neatrodo daug, sako analitikas Jamesas Nixas, tačiau realybė tokia, kad daugelis pikapų ir didelių visureigių savo pločiu jau susilygino su komerciniais miesto sunkvežimiais ir net nedideliais autobusais.
O tai tampa rimta problema norint pastatyti tokią transporto priemonę mieste, nes jie nebetelpa į tam skirtą vietą.
Yra ir kur kas pavojingesnė problema – dideli ir aukšti automobiliai, eismo įvykiuose su pėsčiaisiais dažniau juos partrenkė mirtinai.
Jie yra gerokai sunkesni ir kur kas aukštesni, dėl to žmonės dažniau patenka po tokiais automobiliais ir yra pervažiuojami, o ne atšoka nuo automobilių. Atšokant pėstieji turi daugiau šansų išgyventi.
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europoje buvo uždraustos transporto priemonės, kurių plotis yra daugiau kaip 255 cm, kad sunkvežimiai ir autobusai nebesipūstų į šonus, nes nebetelpa gatvėse. Tokioms plačioms transporto priemonėms gatvės buvo nepritaikytos.
Mokslininkai pradeda triukšmauti, kad jau reikia galvoti apie panašų draudimą lengviesiems automobiliams, nes jeigu tendencija toliau liks nepakitusi ir lengvieji automobiliai pradės nebetilpti į stovėjimo vietas ir kai kurias gatves.
Jau dabar tokius automobilius nepatyrusiems vairuotojams tampa sunku išlaikyti savo eismo juostose, jie dažnai važiuoja per plačiai taip trukdydami ir keldami pavojų kitiems eismo dalyviams.
Europos Komisija yra suplanavusi iš esmės peržiūrėti Kelių eismo taisykles, o mokslininkai ragina jose numatyti ir lengvųjų automobilių pločio ribojimą.
Belgijos eismo saugumo institutas išstudijavo šios šalies eismo įvykių statistiką surinktą per pastaruosius penkerius metus ir nustatė, kad dešimčia centimetrų aukštesnis automobilis, avarijos su pėsčiuoju ąr dviratininku atveju, lemia net trečdaliu didesnę tikimybę žūti.
Tas pats institutas nustatė, kad dideli visureigiai jau viršija 2 m plotį, o tai reiškia, kad jie jau fiziškai netelpa į automobilių parkavimo vietas, kurios Belgijoje yra apskaičiuotos taip, kad automobilis jose neviršytų 2 m pločio.
Mokslininkai daugelyje Europos šalių sutinka, kad miestų kova su lengvaisiais automobiliais ir skatinimas gyventojams nevykti į darbą su automobiliais, o naudotis viešuoju transportu arba dviračiais neveikia.
Kaip rodo tyrimas, net tokie megapoliai kaip Paryžius ar Barselona, kurie dešimtmečiais kovoja su lengvaisiais automobiliais, patyrė fiasko.
Anot tyrimo, dar ir dabar daugiau kaip pusė visų šių miestų gyventojų nuolat į darbą važinėja savais automobiliais ir neretai, nerasdami laisvos stovėjimo vietos, stato automobilius draudžiamose vietose.
Mokslininkai teigia, kad automobilių platėjimas gali lemti tai, kad miestų valdžia padidins reikalavimus ir numatys stovėjimo vietas didesniems automobiliams, tačiau tai, anot mokslininkų, yra ydinga praktika, nes toks potvarkis dar labiau paskatintų žmones sėsti į didesnius automobilius, o ne jų atsisakyti ar persėsti į mažesnius ir ne tokius taršius.
Paryžius gali tapti pirmuoju iš didelių miestų, smarkiai apribosiančių, o centre galbūt visai uždrausiančių, didelių visureigių eismą. Paryžiečiai balandį turėtų balsuoti referendume, kad apribotų tokių automobilių stovėjimą gatvėse ir smarkiai jį pabrangintų.
Jau per artimiausius mėnesius analogišką sistemą žada įsivesti ir kiti Prancūzijos miestai. Vienas pirmųjų, iš karto po Paryžiaus, panašią sistemą žada įdiegti ir Lionas.
