Amerikiečių leidinio„The New York Times“ žurnalistai pasikalbėjo su keletu šio projekto dalyvių ir sužinojo daugiau intriguojančios informacijos.
Po „Apple“ kompanijos įkūrėjo Styvo Džobso mirties 2011 metais, ši kompanija išgyveno tam tikrą naujų inovatyvių idėjų krizę, tačiau praėjus trejiems metams gimė idėja gaminti elektra varomą inovatyvų, pusiau autonominį automobilį.
Šitą siūlymą kompanijos vadovybė priėmė puikiai. Ji patiko ir investuotojams, o projektui buvo duotas startas. Tuo metu visiems atrodė, kad tokie automobiliai yra ateitis ir jie bus vieni pirmųjų šioje srityje.
Kitas aspektas yra tai, kad įmonė tikėjosi išlaikyti „Apple Watch“ kūrėjų komandą, kuri kaip tik buvo baigusi kurti naują išmanųjį laikrodį. Automobilio projektas tapo tuo inkaru, kuris išlaikė kūrybingus žmones ir leido jiems pasireikšti.
„Apple“ netgi žiūrėjo į „Teslą“ kaip į įmonę, kurią reikėtų įsigyti ir paversti savo padaliniu. Jau tada „Apple“ skaičiavo, kad toks automobilis turėtų kainuoti nemažiau 100 tūkstančių dolerių, kad galėtų būti bent kažkiek pelningas.
Su „Tesla“ kompanijos savininku Elonu Musku vyko net keli susitikimai, tačiau jie rezultatų nedavė. E.Muskas panoro išlikti nepriklausomas ir nesusiviliojo galimybe būti prarytam „Apple“. Dėl to „Apple“ nutarė kurti automobilį savarankiškai.
Nuo pat pradžių suburta kūrybinė grupė susiginčijo, vienas iš pirmųjų „Iphone“ ir „Ipod“ kūrėjų Styvas Deskėjus norėjo gaminti klasikinį sedaną tiesioginį „Tesla Model S“ konkurentą. Su juo nesutiko tuometinis „Apple“ vyriausias inžinierius, kuris norėjo pirmiausia sukurti programinę įrangą, kuri galėtų valdyti automobilį, nesvarbu, kokiame automobilyje, ji bus montuojama.
Jis siūlė atidėti paties automobilio kūrimo klausimą, nes jo idėja buvo tokia, jog įrangą būtų galima naudoti bet kokiame automobilyje. Ginčą laimėjo pastaroji mintis.
Nepaisant to, kompanija pasamdė nemažai automobilių industrijos profesionalų. Iš viso prie šio projekto vienu metu dirbo daugiau kaip 2000 žmonių, perpirktų iš tokių įmonių kaip „NASA“, „Porsche“, keleto startuolių, kūrusių automines sistemas.
Įdomu, kad kurdami savavaldę automobilių valdymo sistemą, inžinieriai nemažai laiko sugaišo ir šalutinių projektų kūrimui, pavyzdžiui, keliasdešimt jų bandė sukurti priekinio automobilio stiklą su integruota navigacine sistema, panoraminį automobilio stogą, kuris leistų į vidų patekti saulės spinduliams, tačiau neleistų salonui įkaisti ir panašiai.
Prie šio projekto dirbo vieni svarbiausių „Apple“ protų: Džonatanas Aivas, Bobas Mansfieldas, o viskam vadovavo ką tik „Apple Watch“ sukūręs Kevinas Linčas.
Pirminė idėja buvo sukurti vandens lašo formos itin aptakų automobilį, kuriame nebūtų variklio skyriaus, jame galbūt net nereikėtų vairo, o valdyti jį būtų galima balsu per „Siri“ sistemą, tačiau po dviejų metų pastangų galutinai buvo pasitraukta nuo idėjos kurti automobilio formą ir visas potencialas buvo nukreiptas į elektroninės valdymo sistemos kūrimą.
Po trejų metų buvo sukurtas valdymo sistemos prototipas, įmonė gavo leidimą ją bandyti bendro naudojimo keliuose, o prototipai buvo sumontuoti ant „Lexus“ visureigių.
Vėliau projektų vadovai keitėsi net keletą kartų, iš „Tesla“ perpirktas Dagas Fildas atleido daugiau kaip 200 darbuotojų kūrusių automobilį ir ta projekto dalis buvo uždaryta, tačiau praėjus dar porai metų į savo pareigas grįžo K.Linčas ir liepė daryti atvirkščiai – grįžo prie paties automobilio kūrimo.
Buvo imta tartis su įvairiais automobilių gamintojais, o su „Hyundai“ buvo beveik sukirsta rankomis. Korėjos kompanija turėjo savo gamykloje gaminti automobilius, tačiau apie tai informacija buvo nutekinta žiniasklaidai ir „Apple“ supyko bei atšaukė šį projektą.
Vėliau bandyta susitarti su dar keletu gamintojų, tačiau galų gale šis projektas šiemet buvo galutinai uždarytas.
Simboliška, kad „Apple“ automobilio projektas nuo pat pradžių vadinosi „Titan“, o darbuotojai jau per pirmus metus šį projektą praminė „Titaniku“.
Dabar didžioji šio projekto dalyvių dalis permesta prie dirbtinio intelekto tobulinimo darbų, o kitai daliai buvo pasiūlyta susirasti kitą darbą.
Šis „Titanikas“ kompanijai kainavo daugiau kaip 10 milijardų dolerių.
