Dėl automobilio gimtadienio dar iki šiol laužomos ietys, nes sausio 29 dieną savo automobilį patentavo Karlas Bencas, tačiau praktiškai beveik tuo pat metu jį patentavo ir Gotlybas Daimleris.
Tačiau G.Daimleris į savo gaminį žiūrėjo tik kaip demonstracinį stendą, kur rodoma, kad vidaus degimo variklį galima naudoti varant vežimą į priekį be arklių.
O K.Bencas nuo pat pradžių jį naudojo kaip susisiekimo priemonę ir netgi galvojo, kaip ją pardavinėti, dėl to ir laikoma, kad būtent K.Benco automobilis yra pirmasis.
Pirmas automobilis turėjo vieno cilindro keturtaktį vidaus degimo variklį, kuris buvo paslėptas po dangčiu už vairuotojo sėdynės. Jo galia prilygo maždaug vieno arklio galiai.
Variklio konstrukcija iš esmės buvo labai panaši į šiuolaikinius automobilius: turėjo uždegimo žvakę, akumuliatorių, akseleratorių, bet buvo valdomas ne koja, o ranka. Variklis buvo aušinamas vandeniu.
Tai buvo triciklas – automobilis su trimis ratais. Du galiniai buvo varomi, o vienas priekinis – vairuojamas. Jis neturėjo pakabos, primityvi pakaba paimta iš karietos buvo sumontuota tik galiniams ratams.
Tiesą sakant, tai buvo tikrai pirmas pasaulyje automobilis su vidaus degimo varikliu, kuris buvo parduodamas visiems norintiems. K.Benco žmona su savo vyro kūriniu netgi išdrįso leistis į tolimą kelionę ir nuvažiavo į kitą miestą, įrodydama, kad tai gali būti ir susisiekimo priemonė. Tuo pat ir reklamavo vyro produktą.
K.Bencas savo karjerą pradėjo įkūręs nedidelę dviračių gamybos įmonę, tačiau tuo pat metu jis ėmėsi kurti vidaus degimo variklį, kurį būtų galima montuoti ant bet kokio kėbulo.
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad vidaus degimo variklį su keturiais taktais gerokai anksčiau išrado Nikolausas Otas, dėl to K.Bencas negalėjo anksčiau patentuoti savo sukurto variklio.
N.Otto patentas baigė galioti 1878 m. gruodžio 31 d. Tą pačią dieną buvo užregistruotas K.Benco vardu pateiktas naujas patentas tokiam varikliui.
1886 m. sausio 29 d. K.Bencas gavo patentą Nr. 37435 – patentas automobiliui. Praėjo du metai ir vokietis ėmė pardavinėti savo kūrinius plačiajai publikai.
O 1888 m. galima laikyti ir pirmosios automobilių reklamos gimtadieniu. Tada, reklamuodama savo vyro automobilį, juo iš vieno miesto į kitą ir nuvažiavo K.Benco žmona.
Tą daiktą pavadinti automobiliu būtų sunku. K.Bencas ir pats pripažino, kad daugelį detalių skolinosi iš karietų konstrukcijos. Tai logiška, nes kitokio tipo transporto priemonių nelabai ir buvo.
Prie vamzdinio rėmo, kurį K.Bencas pasigamino savo dviračių gamyklėlėje, buvo tvirtinama trivietė sėdynė su medinėmis grindimis, už sėdynės buvo sumontuotas variklis ir iš arklių tempiamo vežimo pasiskolinta pakaba.
Priekinis ratas buvo pritvirtintas kaip dviračio – su paprasčiausia šake, o vietoj padangų buvo naudojamas kaučiuko pluoštas, todėl ratas nebuvo tuščiaviduris ir į jį nereikėjo pripūsti oro.
