Gruodžio 27-ąją 6 val. 30 min. iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko keleivinis traukinys į Rygą. Įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4 val. 15 min. Skelbiama, kad šis maršrutas susisiekimą tarp dviejų Baltijos šalių sostinių padarys patogesnį.
Bet ar traukinys gali pranokti automobilį? Vos tik jis pajudėjo iš perono, į lenktynes iki Rygos geležinkelio stoties automobiliu leidosi ir keliautojas V.Milius.
Rygą lengvuoju automobiliu „Ford Kuga“ su 2,5 l hibridiniu 225 AG varikliu žurnalistas pasiekė 38 minutėmis anksčiau nei traukinys ir Rygos geležinkelio stotyje spėjo pasitikti pirmuosius keleivius, atvykusius iš Vilniaus.
Automobilyje šalia vidaus degimo variklio sumontuota ir 14,4 kWh talpos baterija, leidžianti jam daugiau nei 50 kilometrų įveikti vien tik elektros energija.
Tiesa, starto metu baterija nebuvo visiškai įkrauta, nes nemaža dalis energijos buvo sunaudota kelionei iš namų iki stoties.
Į tokias lenktynes bei eksperimentus V.Milius įtraukia ir savo sekėjus socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Tenka išbandyti daugelį naujų automobilių, tačiau neretai jie būna gana nuobodūs, todėl reikia ką nors sugalvoti, kad žmonėms būtų įdomu žiūrėti ir skaityti.
Manau, kad kuo toliau, tuo mažiau žmonės domisi naujais automobiliais – aš tai jaučiu iš socialinių tinklų.
Pavyzdžiui, jei įdedi kokią nors informaciją apie senesnį automobilį, žmonėms tai būna įdomiau. O pristatant naujus automobilius reikia įdomesnės aplinkos, štai dėl ko leidžiamės į tokius nuotykius“, – kalbėjo žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius V.Milius.
Keliautojas socialiniuose tinkluose į savo nuotykius įtraukia ir sekėjus, ragindamas spėlioti, kokiu laiku atvyks į reikiamą vietą, kiek sunaudos degalų ar įveiks kilometrų.
Jeigu tik yra menkiausia priežastis važiuoti automobiliu, o ne skristi lėktuvu, plaukti laivu ar pūškuoti traukiniu, Vitoldas pasirinks kelionę mašina. Vis dėlto jis pripažino, kad šios lenktynės būtų buvusios tikslesnės, jei automobilis būtų startavęs ne iš geležinkelio stoties, bet iš namų.
„Juk negyveni ir nedirbi stotyje, tai reiškia, kad važiuotum automobiliu iš namų, dėl to tas laikas šiek tiek skirtųsi“, – pridūrė eksperimentų mėgėjas.
„Man dažnai tenka skristi lėktuvu, beveik kiekvieną savaitę. Bet esu atsidavęs automobilininkas, nepaisant to, kad kitomis transporto priemonėmis kartais reikiamą tašką galėčiau pasiekti greičiau. Šįkart mums pasisekė, kad pakeliui nebuvo tvarkomų kelių ruožų. Vasarą, kai vykau į Taliną pro Rygą, net 45 minutes praleidau spūstyje. Tuomet galvojau, kad verčiau vykčiau traukiniu.
Beje, iki Rygos su traukiniu lenktyniavome laikydamiesi visų Kelių eismo taisyklių. Maža to, dar buvome ir sustoję, nes žmonės paprastai juk nevažiuoja iki Rygos be sustojimo – kartais tenka sustoti atlikti gamtinių reikalų, nusipirkti kavos. Tai daugiau ne lenktynės, o gražus eksperimentas, kad būtų ką palyginti“, – tęsė V.Milius.
Vitoldas vieną kartą sustojo degalinėje, ten nusipirko kavos. Skaičiavo, kad joje užtruko apie 10 minučių. Jis į Rygos geležinkelio stotį atvyko 5 minutės po 10 valandos ryto ir pasistatęs automobilį nuėjo prie perono laukti traukinio. Šis į Rygos geležinkelio stotį atvyko tiksliai pagal grafiką – 10 valandą 43 minutės. Taigi Vitoldas važiuodamas „Ford Kuga“ traukinį aplenkė 38 minutėmis.
„Važiavome be jokių trukdžių ir oras buvo geras, „Via Baltica“ kelio remontas ties Pasvaliu į pabaigą, tad stoviniuoti prie šviesoforų nebereikia, taip pat nemažai laiko leido sutaupyti naujai atidarytas Kekavos aplinkkelis šalia Rygos“, – tobulėjančiais keliais tarp Baltijos šalių sostinių džiaugėsi vairuotojas.
Kelionė į Rygą traukiniu visomis dienomis kainuos tiek pat – standartinio bilieto kaina sieks 24 eurus, pirmos klasės – 34 eurus. Kiek kelionė iki Rygos V.Miliui kainavo automobiliu?
Kelionės automobiliu kaina labai panaši į traukinio bilieto kainą. „Ford Kuga“ su įkraunamojo hibrido pavara kelyje iki Rygos naudojo 6,7 litro degalų 100 kilometrų, keliauninkas degalams išleido 28 eurus.
„Tačiau reikia suprasti, kad traukinio bilietas skirtas vienam žmogui, o mašina gali važiuoti dviese, trise ar keturiese, taigi kelionė būtų gerokai pigesnė, jeigu važiuotum ne vienas“, – apibendrino V.Milius.
Jei Vitoldas būtų važiavęs su dar trimis kolegomis, kiekvienam degalai būtų kainavę vos po 7 eurus.
Taip pat reikėtų įskaičiuoti ir kitą viešąjį transportą, mat iki traukinių stoties reikia nuvykti taksi ar viešuoju transportu. Rygoje taip pat tektų mokėti už šį transportą, jei norėtumėte nuvykti kur nors toliau nei iki miesto centro. Maža to, automobiliu galima bet kada patraukti namų link.
Tuo metu traukinys iš Rygos į Vilnių išrieda 15 val. 28 min.
V.Milius prisiminė ir kitas panašaus pobūdžio lenktynes, kai automobiliu iki Palangos nuvyko greičiau, nei ten nuskrido lėktuvas iš Vilniaus. Jis lenktyniavo ir su iš Kauno į Nidą plaukiančia „Raketa“.
Visas šias lenktynes jam pavyko laimėti.
„Praėjusią vasarą turėjau planų pasivaržyti su iš Klaipėdos į Nidą plaukiančiu komerciniu laivu, bet ne automobiliu, nes tai būtų per paprasta, o elektriniu dviračiu, bet šių lenktynių nepavyko surengti“, – kalbėjo V.Milius.
Praėjusių metų liepą jam kartu su Dainiumi Jaku pavyko pasiekti Lietuvos rekordą – elektromobiliu „Kia e-Niro“ 1176 kilometrų maršrutą aplink Lietuvą asfaltuotais keliais rekordininkams pavyko įveikti per 20 val. 28 min. 22 sek.
2022-aisiais per ilgąjį Joninių savaitgalį V.Milius elektromobiliu sugebėjo nuvykti iš Vilniaus į Palangą ir papildomai neįkrovus baterijos grįžti atgal.
Po 659 kilometrų kelionės parvykus į sostinę žinomo žurnalisto vairuoto „Mercedes-Benz EQS 450+“ baterijoje dar buvo likę energijos įveikti 212 kilometrų. Iki tol niekas nebuvo mėginęs nuvažiuoti iš Vilniaus į pajūrį ir vėl grįžti į sostinę vieną sykį įkrovus bateriją.
Prieš trejus metus, Lietuvai esant karantine, V.Milius pasižymėjo dar viena išvyka – 1161 kilometro kelionę aplink šalį „Peugeot 2008“ su 130 AG benzininiu varikliu jis įveikė per 14 val. 50 min. ir pagerino oficialų agentūros „Factum“ užfiksuotą rekordą – iki šiol greičiausiai Lietuvą asfaltuotais keliais apvažiavęs trijų žmonių ekipažas kelionėje užtruko 15 val. 22 min.
Vis dėlto naujojo pasiekimo „Factum“ neregistravo, nes karantino metu neįmanoma įgyvendinti visų tokiam rekordui užfiksuoti būtinų priemonių.
2019-ųjų vasarą V.Milius kartu su keliautoju Aidu Bubinu „Kia Proceed“ automobiliu kiek daugiau nei per dvi paras apvažiavo Baltijos jūrą, pervažiavę Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Vokietiją, Lenkiją.
Startavę Palangos Vytauto gatvėje vykstant „Aurum“ 1006 km lenktynių paradui ir apvažiavę minėtas valstybes keliautojai Palangos lenktynių trasą vėl pasiekė po 52 valandų ir 30 minučių, įveikę 5 tūkstančius kilometrų.
Tais pačiais metais V.Milius pasiekė dar vieną įspūdingą rezultatą – dyzeliniu „Peugeot 3008“ įveikė visą Baltijos kelio distanciją su vienu degalų baku.
Šiame automobilyje sumontuotas 60 litrų dyzelino bakas. Įveikus 1240 kilometrų borto kompiuteris rodė 4,5 l degalų sąnaudas šimtui kilometrų ir likusį nuvažiuojamą atstumą su tuo pačiu baku – dar 60 kilometrų.
2015-aisiais V.Milius kartus su A.Bubinu leidosi į kelionę iš šiauriausio Europos taško Nordkapo į piečiausią Senojo žemyno vietą – Tarifą.
Ši kelionė užtruko 55 val. 5 min., buvo įveikti 5777 kilometrai. Tokią kelionę V.Milius ir vėl norėtų pakartoti elektromobiliu vasario mėnesį.
„Reikia, kad būtų sunku, kad tai taptų iššūkiu, nes ten, kur lengva, gali visi. Jei gali elektromobiliu važiuoti Šiaurėje, kur sniego iki kelių, tuomet gali nesunkiai juo važinėti ir Lietuvoje, kur lygumos ir vos 300 kilometrų nuo vieno krašto iki kito“, – apie planus kalbėjo keliautojas.
Šiuo metu V.Milius vienoje televizijų veda laidą „Pakvaišę dėl ratų“, taip pat radijo stotyje turi autorinę laidą „Žalia rodyklė“, yra žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Vyras pripažino, kad aistrą automobiliams jaučia nuo vaikystės.
„Kiek atsimenu, mane jie domino nuo mažens, nors nei mama, nei tėtis nieko bendro su automobiliais neturėjo. Mokėjau neblogai piešti ir piešiau tik mašinytes.
Tėvo prašydavau iš žurnalų iškirpti automobilių nuotraukas. Vėliau, kad ir kur vedė gyvenimas, vis tiek viena ar kita forma likau su automobiliais“, – kalbėjo V.Milius.
Nors turi galimybę vienas pirmųjų išbandyti naujausius automobilių modelius, vyras pripažino, kad jį vis rečiau kas nors nustebina.
„Labai blogų automobilių jau nėra, nes jų ir negali būti – didelę įtaką daro konkurencija. Išbandydamas automobilį kartais nustembu, kad jis suteikia daugiau, nei tikėjausi. Bet net ir tada nealpstu iš nuostabos.
O būna, kad nusivili: puoselėji didelius lūkesčius kažkuriam gamintojui, o rezultatas būna prastas.
Anksčiau daug kas buvo kuriama, kad tarnautų ilgiau. Kita vertus, daugybės dalykų, kokie automobiliuose yra dabar, išvis nebuvo.
Daug lemia ir tai, kad automobiliai dabar keičiami dažniau, jie nebėra viso gyvenimo pirkinys.
Pavažinėjęs automobiliu 3–5 metus jį perleidi kitam. Kai kasdien važinėji vis kitomis mašinomis, jos tampa ganėtinai panašios“, – kalbėjo V.Milius.
Jis nuolatinio savo automobilio neturi, nes išbando vis kitas mašinas.
Be to, jos greitai keičiasi, jomis gali nuvažiuoti vis didesnį atstumą. Tai, kas anksčiau atrodė kaip didelis iššūkis ir darė įspūdį, dabar tai net gėda prisiminti. Keliautojas, nors ir mėgsta lenktyniauti ar leistis į avantiūras, savęs nelaiko azartišku žmogumi.
„Važiuojant man įtaką daro ne azartas, o nuotaika – galiu būti ir ramus, ir greitas. Tikrai nepavadinčiau savęs azartišku, į bet kokią nesąmonę mane įtraukti nebus lengva.
Savo ribas jau esu pasitikrinęs automobilių sporte ir gatvėje jų dar kartą pasitikrinti man nereikia.
Visi kelyje atliekami veiksmai niekada neviršys 80 procentų mano galimybių. Dėl to niekada nevažiuosiu ties riba, bet tai, kas yra riba, būtina žinoti“, – akcentavo V.Milius.
Galbūt dėl visko kaltas žurnalistinis smalsumas? V.Milius su tuo sutinka – visi automobiliai jam yra įdomūs, nesvarbu, ar būtų galingi, ar silpni, pigūs ar labai brangūs.
„Juk jei nori pasimaivyti, sėdi į „Lamborghini“, bet jei turi parsivežti šaldytuvą, reikės „Ford Transit“. Gyvenime nesu kantriausias žmogus, man daug kas greitai atsibosta, išskyrus viena – automobilius“, – atviravo V.Milius.
