Nuo 2010 metų gamintas pirmasis „Volvo V60 Cross Country“ turėjo bendrą su „Ford“ modeliais platformą – likimo ironija, kad būtent tais pačiais metais „Volvo Cars“ gamintoją įsigijo kinų „Geely“ kompanija, bet švedų automobilių gamintojui tai išėjo tik į gerą.
Pirmuoju naujų savininkų investicijų pagalba sukurtos modulinės SPA platformos modeliu tapo didžiausios 90-os serijos automobiliai – apie naudotą „Volvo XC90“ daugiau sužinosite čia. Tik priminsiu – nors technologiškai artimas 60-ai serijai, bet tenka konstatuoti, kad pirmasis šios platformos modelis debiutavo su nemažai probleminių vietų.
Laimei, beveik visi šie trūkumai iki pasirodant mažesnės 60-os serijos modeliams buvo išspręsti, tad kompaktinių prestižinių automobilių klasėje su „Audi A4“, 3 serijos BMW ir C klasės „Mercedes-Benz“ konkuruojantis „Volvo S60“ sedanas ir V60 universalas tapo dar vienu geidžiamu pasirinkimu šioje Europoje populiarioje klasėje.
Žinoma, su tam tikrais kompromisais kaip tokiais, kad jau tuomet visi šios platformos automobiliai buvo siūlomi su ne didesniais nei 4 cilindrų 2.0 litrų darbinio tūrio motorais. Tačiau kurių negalingais tikrai nepavadinsi – pavyzdžiui, į šį modelį montuoto T5 motoro su turbina galia siekė net 250 AG.
O galingiausių iš tinklo įkraunamų hibridinių versijų galia buvo net 455 AG! Tačiau ne „Cross Country“ atveju – jis buvo galimas arba su minėtu T5 motoru, arba kaip šioje bandytoje versijoje – su turbodyzeliniu 140 kW (190 AG) varikliu (buvo ir silpnesnis 110 kW motoras).
Taip pat dėl pakabos ypatumų (nuo įprasto „Volvo“ universalo „Cross Country“ versija skiriasi ne tik plastikinėmis kėbulo apsaugomis, bet ir iki 210 mm padidinta prošvaisa), jis nebuvo galimas su reguliuojamo standumo „Four-C“ amortizatorių sistema – žinoma, reikia paminėti, kad ir įprastam universalui ši parinktis buvo nepigi, tad ji nebuvo dažnas pirkėjų pasirinkimas.
„Cross Country“ taip pat turi papildomą važiavimo bekele režimą, kuris iki tam tikro greičio mažiau riboja ratų praslydimą, tačiau kitkas iš esmės yra tas pats. Tiesa, visi „Cross Country“ turi standartinę visų ratų pavarą su „Haldex“ mova, tad skersai sumontuoto keturių cilindrų motoro į ratus per taip pat standartinę hidraulinę „Aisin“ automatinę aštuonių greičių pavarų dėžę perduodamas sukimo momentas nuo standartinio 90:10 santykio priekiniams ratams gali kisti iki 10:90 galiniams ratams – tokia sistema užtikrina tikrai azartišką važiavimą.
Tačiau jį greitai apmalšina tiek nejautri vairo sistema (jos veikimo standumą galima keisti, bet nuo to informatyvumas labai nepadidėja), tiek ir posūkiuose labiau nei įprasto universalo svyrantis kėbulas – važiuoti šiuo automobiliu reikia skandinaviškai oriai, tuo labiau, kad gamintojas pasirūpino puikia garso izoliacija.
Tik štai sėdintys gale keleiviai greitai supras, kad šiame automobilyje jie nėra svarbiausi, lygiai taip pat kaip ir iki 1431 l talpinanti bagažinė nėra itin didelė – jei ieškote išties erdvaus „Volvo“, dairykitės į 90-os serijos automobilius.
Žinoma, ne visiems reikia 5 metrų dydžio mašinos, tad ir šis 4,7 m ilgio „Volvo“ yra gana universalus automobilis visiems gyvenimo atvejams. Ne tik universalus, bet ir kokybiškas. „Bosch Car Service“ – nepriklausomų autoservisų tinklo, teikiančio visų markių ir modelių transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas – specialistų teigimu, „Volvo V60 Cross Country“ yra patikimas automobilis, kuris per penkis nuo gamybos pradžios praėjusius metus dar neišsiskyrė tik šiam modeliui būdingais gedimais.
Praktiškai vienintelis dalykas, dėl kurio galima priekaištauti, tai nestabiliai veikianti multimedijos sistema, kurią kartais tenka atnaujinti. Bet ir šiaip naujos kartos „Volvo“ multimedijos sistema reikalauja įpratimo, o jos valdymo intuityviu ir patogiu nepavadinsi – skydelyje palikti vos keli fiziniai mygtukai, o beveik visus nustatymus rasite tik ieškodami tarp parinkčių ne itin dideliame centriniame multimedijos ekrane.
Daugiau apie naudotą „Volvo V60 Cross Country“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
