Didelė elektrinių automobilių pradinė kaina, kuri gali būti net keliais tūkstančiais didesnė nei panašių automobilių su vidaus degimo varikliais, yra reikšminga kliūtis.
Europos Sąjungos tikslas yra iki dešimtmečio pabaigos sumažinti automobilių išmetamus teršalus 55 proc, palyginus su 2021 metų lygiu, o vėliau pasiekti nulį iki 2035-ųjų. Tačiau didelė elektrinių automobilių pradinė kaina atgraso klientus, net jeigu šie automobiliai ateityje gali atsipirkti mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis.
Tam, kad tai kompensuotų, daugelis Europos šalių siūlo finansines paskatas. Pavyzdžiui, vieną didžiausių subsidijų siūlo Rumunija – net iki 11 500 eurų žmonėms perkantiems elektrinį automobilį. Prancūzija siūlo 5 000 eurų pirkimo premiją.
Tačiau ekspertai įspėja, kad nepakanka tik skatinti pirkti ir naudoti elektrinius automobilius. Jie siūlo, kad tuo pačiu reikėtų pradėti stumti iš rinkos įprastus automobilius. Tai sudėtinga problema, su kuria vis dar kovoja Europos šalys, rašo „Autonews“.
Pernai per metus europiečiai nupirko beveik 2 milijonus naujų elektromobilių, tai yra maždaug kas penkta įsigyta nauja mašina, buvo varoma elektros ir ši rinkos dalis sparčiai didėja, bet pernai Europos Sąjungoje buvo 0,5 mln. viešo naudojimo elektromobilių krovimo stotelių, toks skaičius 2 mln. elektromobilių – gerokai per mažai.
Planuojama, kad iki 2030-ųjų metų stotelių skaičius padidės iki 3,5 mln, bet tuo metu keliais važinės jau 10 mln. ar net daugiau elektromobilių, taigi krovimo stotelių tinklas vystosi gerokai per lėtai palyginus su elektra varomų automobilių rinka.
Kalbant apie elektrinių automobilių krovimo infrastruktūrą, praėjusių metų duomenimis, Europos lyderiai yra Nyderlandai su maždaug 117 tūkst. lėtųjų kroviklių. Vokietija yra antroje vietoje – daugiau nei 12 tūkst. greitųjų ir maždaug 64 tūkst. lėtųjų kroviklių. Prancūzija yra trečia. Čia yra maždaug 9700 greitųjų ir maždaug 74 lėtųjų įkrovimo vietų.
Kita vertus, šalys su mažiausiu krovimo stotelių skaičiumi yra šios: Lietuva – 174 viešosios krovimo stotelės, Malta turi 96 viešuosius krovimo taškus, o Kipras turi mažiausiai – iš viso apie 70 viešųjų įkrovimo vietų. Tiesa, šie skaičiai nuolat keičiasi, nes statoma daugiau infrastruktūros.
Pagal 2021 m. duomenis, didžiausi teršėjai, kurie išmeta daugiausiai anglies dioksido pasaulyje yra šie: Kinija išmetė daugiau kaip 10 mln. tonų anglies dioksido, Jungtinės Amerikos Valstijos – 5,5 mln. tonų, Indija išmėtė 2,6 mln. tonų. Ketvirtoje vietoje rikiuojasi Rusija, o penktoje – Japonija. Šios šalys kartu sudarė maždaug 50 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
Beje, transporto sektorius nėra pats taršiausias pasaulyje. Net dvigubai taršesnė yra energijos gamyba, šildymas ir elektra. Paradoksas, tačiau elektros gamyba yra gerokai taršesnis reikalas negu automobiliai, o transportas užima antrą vietą. Trečioje vietoje pagal taršą yra statybos pramonė, o ketvirtoje – žemės ūkis.
