– Esate puikiai įvaldęs virtuvės įrankius, o kiek esate įvaldęs automobilius? – pasiteiravau L.Čepracko.
– Ar man patinka automobiliai? Labai. Ar man vairavimas yra darbas? Ne. Ar mėgstu keliauti automobiliu? Taip. Ar jaučiu stresą vairuodamas? Nelabai.
Net tose vietose, kur kiti jaučiasi įsitempę dėl chaotiško vairavimo, nejaučiu jokio streso.
Tose šalyse, kur žmonės važiuoja chaotiškai, aš vairuoju kaip jie. Visuomet laikausi pozicijos, kad reikia važiuoti taip, kaip tie, kurie yra aplink tave. Jei visi aplink signalizuoja, taip elgiuosi ir aš.
– Ar Vilniaus gatvėse daug chaoso? Kaip vairuojate šiame mieste?
– Pradėkime nuo to, kad Vilniaus mieste vyriausiuoju inžinieriumi tampa reikiamo supratimo apie tai neturintis žmogus, kuris yra dviratininkas. Taigi mes labai aiškiai matome dviratininko inžinieriavimo pasekmes.
Jei užsiimčiau plastine chirurgija, mano pacientės turbūt nenorėtų į save žiūrėti veidrodyje. Vilnius man primena italų dizainerę Donatellą Versace, nepriklausomai nuo to, kaip kai kurie norėtų, kad šitas miestas atrodytų gražesnis.
Man keistas bandymas persodinti mus visus ant dviračių, ypač kai žiema jau džiaugiamės nuo lapkričio pabaigos. Taigi didelis klausimas, kokios būtų valdininkų rekomendacijos žiemą dėl dviračiams skirtų dygliuotų padangų ir visų kitų apsaugos priemonių.
Gatvių siaurinimas ir visos kitos nesąmonės mane, vilnietį, stipriai nervina. Aš tai pajaučiu per nudrožtus automobilio ratlankius, o juos drožia mano žmona, nes ji nesugeba išvinguriuoti taip suprojektuotomis gatvelėmis.
– Kaip suprantu, sostinės valdžia neprivertė jūsų važinėti dviračiu arba paspirtuku?
– Kalbant apie paspirtuką, turėčiau padėkoti Vilniui ir tiems žmonėms, kurie moka taip nuostabiai tvarkyti gatves, nes prieš metus grįždamas neapšviesta gatve namo susigūrinau nosį. Ačiū Dievui, neatsiguliau į ligoninę, bet atrodžiau tragiškai.
Paspirtukai yra pavojingi ir jais lakstantys jaunuoliai, man atrodo, kelia grėsmę mano vaikams, ir pats vaikštau įsitempęs, ar neatrūks paspirtuku koks puskvaišis, nesuvokiantis, kad kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Kalbant apie dviratį, nemanau, kad į susitikimą norėčiau atvykti suprakaitavęs. Noras persodinti visus ant dviračių kvepia valdžios draudimais, bet nieko negali padaryti su sužaloto mentaliteto žmonėmis, kurie yra vergai.
Jie perėmė tą psichologiją iš savo tėvų ir nori kitus paversti vergais, primesdami savo valią, siekį diktuoti, kaip kiti turi gyventi. Negaliu pykti ant jų, tiesiog jie nesupranta, kas yra laisvė.
Turėtume labiau rūpintis savimi arba rodyti kitiems pavyzdį, bet ne amžinai ką nors drausti.
– Grįžkime prie automobilių. Minėjote, kad jūsų žmona Laura vairuoja jūsų automobilį. Ar šeimoje jis yra vienas?
– Nusprendėme Vilniuje turėti vieną automobilį, be to, jis skirtas ilgesnėms kelionėms, mat gyvename sostinės centre, darbas netoliese. Kai tiktai leidžia galimybės, visur einu pėsčiomis.
Visiškai atsisakyti automobilio nenoriu, vis tiek yra vidinis troškimas jį turėti. Žmonos automobilį pardavėme, nes per metus ji nuvažiavo vos 4,5 tūkstančio kilometrų.
Įvertinęs, kiek kainuoja automobilio draudimas, techninė apžiūra, remontas ir kiti dalykai, patariau jai naudotis automobilių nuomos paslaugomis – tai keliskart pigiau.
Savuoju automobiliu nuvažiuoju 12–14 tūkstančių kilometrų per metus, jei nevažiuoju į užsienį. Būdavo metų, kai nuvažiuodavau ir po 40 tūkstančių kilometrų.
– Kiek jau esate pakeitęs automobilių?
– Šiuo metu vairuoju BMW, o apskritai esu turėjęs per 30 automobilių, kartais per metus pakeisdavau po porą, kartais – mažiau. Su amžiumi pasidariau lėtesnis automobilių keitikas. Visuomet save priskyriau prie benzingalvių, kuriems patinka automobiliai.
Esu ir iš tų, kurie niekada nepraleis progos Vokietijos greitkeliu važiuoti maksimaliu greičiu.
– Ar turite ypatingų simpatijų kuriai nors automobilių markei? Koks jūsų skonis renkantis mašinas?
– Išbandžiau daug skirtingų markių, galiu pasakyti, kad man nepatinka itališki automobiliai. Sykį esu turėjęs vos pasirodžiusią vieną pirmųjų „Alfa Romeo 164“. Visa elektronika buvo „Bosch“, bet ten niekas neveikė, nes į automobilį ją sudėjo italai. Yra gamintojų, kurie gamina gražius automobilius, bet jiems trūksta patikimumo. Taigi stengčiausi nesirinkti itališkų markių.
– Esate virtuvės meistras, gal į ilgesnę išvyką įsidedate savo gamintų užkandžių, o gal nespjaunate į degalinių kavinių meniu?
– Italijoje „Autogrill“ kavinės prie kelio yra fenomenas. Mano akimis žiūrint, tai vienas išskirtinis projektas, savotiška kelio maisto kultūra.
Kai Lietuvoje vykstu į komandiruotę, iš anksto numatau, kad degalinėje valgysiu dešrainius. Nematau problemos sustoti greitojo maisto restorane ir jame pavalgyti, kai kelionėje taupau laiką.
Šią žiemą vykdamas slidinėti Vokietijoje būtinai sustosiu „McDonald’s“ ir suvalgysiu vieną „McRib“, kurių retai kur nors kitur gali rasti. Prieš 30–40 metų Amerikoje atsiradusį „McRib“ dabar gali rasti tik kai kuriose valstijose ir tik retame „McDonald’s“.
Žmonės jo ten važiuoja valgyti lyg piligrimai. Šį sumuštinį valgiau lygiai prieš mėnesį Berlyne ir tie, kurie valgė kartu, buvo nustebę. Beje, priminsiu, jog „Michelin“ gidas anuomet taip pat atsirado kaip pirmoji pagalba tiems, kurie važinėja automobiliais, kad turėtų tikslą nuvažiuoti kur nors toliau, aplankyti kokį nors kaimą ir ten pavalgyti.
– Koks yra jūsų saugios ir sklandžios kelionės receptas?
– Su amžiumi darausi atsargus vairuotojas, nuolat galvojantis, kad į kelią gali kas nors įbėgti, atsirasti kitų netikėtumų. Bet atsakydamas į jūsų klausimą geriau pasakysiu, kas mane labiausiai nervina keliuose.
Tai žmonės, kurie, pavyzdžiui, vairuodami naują „Porsche Cayenne Coupe“ kalba telefonu nesinaudodami laisvų rankų įranga.
Man iškart norisi jų paklausti, ar čia kokia nors nauja automobilio komplektacija, kurioje nėra laisvų rankų įrangos, ar neužtenka smegenų ja naudotis, o gal jie mano, kad tai ne lygis, ir verčiau sumokėti baudą?
Žinoma, gali būti ir ketvirtas variantas, kai nenori naudotis laisvų rankų įranga, nes jaudiniesi, kad kas nors tavęs klausosi. Dažnai bandau išsiaiškinti, kodėl žmogus, turintis naują automobilį ir naują telefoną, nesugeba vairuoti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių.
