2022-aisiais Europos rinkoje elektrifikuotų transporto priemonių buvo parduota beveik tiek pat, kiek ir benzininių bei dyzelinių. Kuomet tokios tendencijos įsivyraus Lietuvoje?
Europos Sąjungos įtaka
2022-ais metais naujų benzininių automobilių užimama rinkos dalis Senajame žemyne, lyginant su 2021-aisiais, susitraukė nuo 35,5 iki 32,5 proc. Dyzelinių automobilių pardavimai smuko beveik 20 proc., tad jų užimama rinkos dalis praėjusiais metais siekė vos 16,4 proc.
Tuo tarpu vien tik elektra varomų transporto priemonių pardavimai Europoje per metus pasistiebė beveik trečdaliu ir sudarė 12,1 proc. visos rinkos. Taip pat trečdaliu paaugo įkraunamųjų hibridų pardavimo apimtys, jų rinkos dalis siekia 9,4 proc. O įprasti hibridai tapo antru populiariausiu pasirinkimu po benzininio variklio. Jų rinkos dalis išaugo iki 22,6 proc.
Vien tik vidaus degimo varikliais varomi automobiliai Europoje užleidžia pozicijas elektrifikacijai. Nors benzininius ir dyzelinius variklius turintys modeliai vis dar sudaro kiek daugiau nei pusę visų naujų automobilių pardavimų, statistika rodo, jog jų užimama rinkos dalis sparčiai mąžta ir jau kitais metais lyderio pozicijas gali užleisti vienokia ar kitokia forma elektrifikuotiems automobiliams.
Anot žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiojo redaktoriaus Vitoldo Miliaus, tokios tendencijos rodo, kad Europos Sąjungos iškelti tikslai važinėti švariai nebuvo vien gražūs žodžiai.
„Aš manau, jog tai yra reguliavimo pasekmė. Kadangi Europos Sąjunga taip nusprendė, ji deda visas pastangas, kad taip vyktų. Tai yra normalu: jei turi tikslą, reikia veikti, nes savaime niekas neįvyksta“, – situaciją apibūdina pašnekovas.
Vidaus degimo varikliai pasiekė savo ribą
Rinkos ekspertas sako, kad automobilių parko švarinimo procesas – tarsi grandininė reakcija. ES valdžia iškelia tikslus, nustato transporto priemonių taršos reikalavimus, pagal valdžios reikalavimus savo pasiūlą koreguoja automobilių gamintojai, o galiausiai prie to prisideda ir pačios valstybės, siūlydamos kompensacijas ir kitas finansines paskatas sėsti į ekologiškesnį transportą.
„Senka dyzelinių variklių pasiūla, kai kurie gamintojai visiškai jų nebeparduoda. Tuo tarpu hibridai tobulėja. Dabar hibridus siūlo visi gamintojai ir jie vis geresni. Be to, jei už ekologiškus automobilius skiriamos kompensacijos, kartais gali važinėti vien elektros energija. Tuomet aritmetika susidėlioja į gerąją pusę. Faktas, kad tai daro įtaką žmonių pasirinkimui“, – pažymi V. Milius.
ES kas kelerius metus vis griežtina mašinų taršos reikalavimus. Dėl to gamintojai mažina variklių darbinį tūrį, atsisako dyzelinių motorų, kuria hibridines pavaras ir naujus elektromobilius.
Pavyzdžiui, japoniškų automobilių salonuose be kelių išimčių neberasite dyzelinių modelių. „Honda“, „Nissan“, „Mazda“ prekiauja tiek benzininiais, tiek hibridiniais ar elektriniais modeliais. Bendrovė „Toyota“ dyzelius montuoja tik visureigiuose „Land Cruiser“ ir „Hilux“, tačiau jų tiekimas yra ribotas.
Platesnį pasirinkimą turi Europos gamintojai. Bene plačiausią – prancūzai. Jie siūlo pirmiau pasirinkti modelį, o tik vėliau norimą pavaros tipą. Štai „Citroën C4“ gali būti tiek su benzininiu, tiek su dyzeliniu, tiek su elektriniu varikliais.
„C5 Aircross“ ir C5 X gaminami ir su įkraunamojo hibrido pavara. Itin efektyvūs naujos kartos varikliai bei geri elektrifikuotų automobilių pardavimo rodikliai leidžia neatsisakyti dyzelinių variklių. Pastarieji vis dar populiarūs tarp daug važinėjančių vairuotojų.
Šiuo metu Europoje parduodamų modelių išmetamų teršalų vidurkis negali viršyti 95 g/km CO₂. Jeigu vidurkis didesnis, už kiekvieną viršytą gramą gamintojas moka įspūdingas baudas.
Vidaus degimo variklių efektyvumas jau pasiekė ribą ir be elektros pagalbos tokius skaičius pasiekti didesniam automobiliui yra itin sunku. Dėl to pirkėjams siūloma rinktis elektrifikuotas transporto priemones.
Elektra su papildoma nauda
„Apie elektromobilį kaip apie ateitį kalbėjome seniai, kai buvo dar tik keli modeliai, tokie kaip „Mitsubishi MiEV“, kurių niekas nenorėjo nei pardavinėti, nei pirkti. Dabar jų turi apsčiai kiekvienas gamintojas. Su įvairaus dydžio baterijomis, su įvairios galios varikliais.
Automobiliai brangsta, o labiausiai – su vidaus degimo varikliais, tad elektromobilių ir įprastų automobilių kainos supanašėjo. Jos dar nėra tokios pat, bet jau panašios. Ir tai yra vienas iš kriterijų, kodėl vis daugiau vairuotojų sėda į elektra varomas transporto priemones.
Anksčiau kai kurie elektromobilio norintys žmonės, išvydę kainą, nuo jo nusisukdavo. Šiandien juos lyginti yra geriau. Prie to prisideda ir infrastruktūros gerėjimas“, – aiškina V. Milius.
Per pastarąjį penkmetį elektromobilių technologijos pakilo į kitą lygį, tad juos jau galima lyginti su įprastais automobiliais. Be to, drastiškai išaugo jų pasirinkimas. Tiek, kad dauguma žmonių gali rasti sau tinkamą elektra varomą keturratį.
Nuo paties pigiausio, nė 20 tūkst. eurų nekainuojančio „Dacia Spring“ iki daugiau nei 600 km nuvažiuojančio „EQS iš Mercedes-EQ“. Kompaktiškas „Citroën ë-C4“ modelis, viena įkrova įveikiantis iki 350 km, dabar kainuoja nuo 35 tūkst. eurų, vos keliais tūkstančiais brangiau už analogišką vidaus degimo varikliu varomą modelį, o valstybės, skirdamos kompensaciją už ekologišką transportą, tą kainą išlygina.
Dar vienas elektromobilio pliusas – gerokai pigesnė eksploatacija nei vidaus degimo varikliu varomų automobilių: jokių alyvos keitimų, variklio ar pavarų dėžės remontų. Nes jų ten tiesiog nėra.
Rinktis elektromobilį skatina ne tik valstybės, bet ir patys gamintojai: jie elektra varomus modelius geriau sukomplektuoja ir suteikia papildomų paslaugų. Štai „Citroën“ siūlo „Citizen Services“ paketą, į kurį įeina nemokamas automobilio įkroviklis namams bei neribota 5 metų garantija.
Lietuviai lėčiau, bet taip pat elektrifikuojasi
Europoje jau artimiausiais metais laukiama lūžio, kai elektrifikuoti automobiliai pagal pardavimo apimtis aplenks vien tik benzininius ir dyzelinius modelius. O kokia padėtis Lietuvoje?
V. Miliaus teigimu, Lietuva yra Europos atspindys, kuris atsiskleidžia po kelerių metų. Mūsų krašte klesti naudoti automobiliai, tarp jų dar nedaug elektromobilių. Kita vertus, naujų mašinų rinka atsiliks mažiau.
„Jeigu kalbama apie miestą ir naujus automobilius, tuomet elektrifikacijos skaičiai yra gražesni. Daugeliui žmonių siūlyčiau pradžioje pasibandyti įkraunamąjį hibridą: jis leis pajusti, kaip vyksta gyvenimas su elektros pavara neužspaudžiant savęs.
Sakyčiau, mums vis vien reikia orientuotis į Europą, bet, aišku, žmonės perka ne tai, ko nori, o ką gali įpirkti. Gali geisti elektromobilio, bet nepatraukti. Jei nepatrauki, važiuoji su benzinu arba dyzeliu“, – dėsto „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Pernai Lietuvos naujų automobilių rinkoje elektromobiliai sudarė kiek daugiau nei 5 proc. Tačiau išpopuliarėjo hibridai. Iš kiek daugiau nei 25 tūkst. nupirktų naujų automobilių beveik 9 tūkst. buvo hibridiniai. Dyzelinių variklių rinkos dalis susitraukė iki 11 proc.
