Visi teršalai – tiesiai į automobilio saloną
„Stebint oro kokybės tyrimų stotis galima matyti, kad tos, kurios yra arčiau kelio, visuomet rodo didesnį užterštumo lygį nei esančios kitose vietose. Transportas išskiria nemažai kenksmingų teršalų, tad eismo dalyviai gauna didesnę jų dozę“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Vilniuje yra net kelios oro kokybės tyrimų stotys. Foninę taršą stebinti Lazdynų oro kokybės tyrimų stotis praėjusiais metais užfiksavo, kad ore yra 20 µg/m³ kietųjų dalelių. Mišraus miesto oro matavimus atliekanti Savanorių prospekto stotis rodė 18 µg/m³ kietųjų dalelių rodiklius. O ties judria Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža įrengta Žirmūnų oro tyrimų kokybės stotis nustatė 26 µg/m³ kietųjų dalelių taršą transporto poveikio zonoje.
Natūralu, kad miestuose didžiausią taršą išskiria transportas ir deginamas kietasis kuras, tačiau pastarasis aplinką labiau teršia tik šaltuoju laikotarpiu, kai namų ūkiams reikia šildytis. Transportas orą teršia visais metų laikais, o labiausiai tai jaučia vairuotojai.
Ar automobilis gali užtikrinti pakankamą apsaugą?
„Daug kas galvoja, kad sėdėdami automobilyje yra saugūs, bet iš tiesų tuomet gauname daugiausia kenksmingų medžiagų. Juk priekyje esančio automobilio išmetamosios dujos plūsta tiesiai į mūsų automobilį. Kartais keliauju motociklu, pavažinėju ir senais automobiliais, tad tenka pakvėpuoti oru be jokių filtrų.
Būna, kad net nosį riečia. Nauji automobiliai su įmantriomis oro filtravimo sistemomis yra gerokai pažangesni už senuosius šiuo klausimu, mat juose kito transporto išmetamosios dujos jaučiamos gerokai silpniau“, – komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Konkurencija skatina automobilių gamintojus lenktyniauti kuriant vis geresnius produktus ir spartina technologinį progresą. Didžiąja dalimi jis nukreiptas į vairuotojų bei keleivių gerovę. Sveikata – viena iš sričių, į kurią koncentruojasi gamintojai. Rinkoje viena po kitos atsiranda vis išmanesnės salono oro kokybės užtikrinimo sistemos, kurios nebeapsiriboja įprastais filtrais.
Kaip įprasta, priekyje žengia „premium“ segmentas: „Mercedes-Benz“ giriasi, kad jų elektrinis flagmanas EQS turi tokią pažangią oro filtravimo sistemą, kad viduje būtų galima žmogų operuoti. „Volvo“ pristatė sintetinį filtrą su jonizatoriumi, kuris į saloną beveik visiškai nepraleidžia kietųjų dalelių. Nuo jų neatsilieka ir kai kurie vidutinės klasės atstovai: „Hyundai“ pradėjo naudoti išmanią oro kondicionavimo sistemą, kuri fiksuoja oro kokybę salone, ir jei viduje aptinka per daug kietųjų dalelių, automatiškai pradeda jį vėdinti.
Kuo kvėpuojame ir kuo rizikuojame?
Kam to reikia, kokie pavojai gresia ilgą laiką būnant užterštame ore?
„Automobiliai išskiria daug įvairių dalelių, kurios sukelia kenksmingą poveikį: azoto oksidai, sieros junginiai, kietosios dalelės, taip pat įvairios kancerogeninės medžiagos. Gali būti įvairių junginių, degimo kameroje nesudegusių produktų, kurie taip pat yra kenksmingi“, – vardija I. Taraškevičienė.
Ji sako, kad išmetamųjų teršalų kiekis ir kokybė, jei ją taip būtų galima pavadinti, priklauso ir nuo transporto priemonės. Naujesni modeliai, dėl įvairių aukštus EURO standartus atitinkančių teršalų neutralizavimo sistemų, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų, seni – daugiau. Mažiau orą teršia dujomis varomi, kiek daugiau – benzininiai, o labiausiai – seni dyzeliniai automobiliai.
Pavojingiausias per duslintuvą į orą patenkantis elementas – anglies viendeginis. Specialistė pateikia pavyzdį: užsidarius garaže su užvestu dyzeliniu automobiliu, dėl didelės anglies viendeginio koncentracijos, galima uždusti. Aišku, atviroje aplinkoje teršalų koncentracija niekada nebus tokia didelė, daugiausia išprovokuos tokią ūminę reakciją, kaip čiaudulys ar kosulys. Vis dėlto transporto išmetami teršalai turi neigiamą ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui.
„Ilgoje perspektyvoje tokios medžiagos pažeidžia kvėpavimo sistemą, tad atsiranda kvėpavimo nepakankamumas (aišku, jis gali būti susijęs ir su kitomis ligomis). Kai kurios medžiagos gali patekti ir į kraujo sistemą“, – ilgalaikius poveikius paaiškina I. Taraškevičienė.
Automobilių vairuotojus bei keleivius nuo teršalų gelbėja oro filtrai, tačiau įprastos sistemos į saloną vis vien praleidžia gana nemažą dalį kenksmingų medžiagų. NSVC specialistės teigimu, kietosios dalelės yra nedidelės, jos nematomos, ir kaip smulkios dulkės gali prasiskverbti į mašinos vidų. Dėl to gamintojai investuoja kurdami naujesnes, pažangesnes oro filtravimo sistemas.
Ar veiksmingos naujų modelių oro filtravimo sistemos?
Štai „Hyundai“ dabar savo automobiliuose montuoja naują, išmanią oro kondicionavimo sistemą. Pirmiausia ji išdžiovina perteklinį kondensatą ant oro kondicionieriaus garintuvo ir taip slopina pelėsio, kuris gali pradėti skleisti nemalonų kvapą salone, augimą. Sistema automatiškai įsijungia po pusvalandžio, kai automobilio variklis užgesinamas, ir per 10 minučių pašalina bet kokį nepageidaujamą garavimą.
Naujoji korėjiečių automobilių gamintojo oro kondicionavimo sistema turi ir kietųjų dalelių indikatorių, kuris realiuoju laiku matuoja oro kokybę automobilyje ir praneša vairuotojui, kiek viduje yra kietųjų dalelių. Jei jų per daug – sistema automatiškai ima vėdinti saloną ir mažinti drėgmę. Jeigu oro kokybė negerėja, „Hyundai“ nurodo vairuotojui, kad atėjo laikas pakeisti salono ir kondicionieriaus filtrus arba išvalyti sėdynes bei kilimėlius.
Kaip tokios sistemos kasdienėse mašinose saugos keleivių sveikatą po kelerių metų, galima išvysti pažvelgus į automobilių technologijų pionierius – „premium“ segmento flagmanus.
„Mercedes-Benz“ sukūrė oro filtravimo sistemą, atitinkančią DIN EN 1822 standartą, – toks pats taikomas ir ligoninės operacinėms. Teigiama, kad ji gali išvalyti visas kietąsias daleles, azoto oksidus, sieros dioksidus ir kitus nemalonius kvapus iš oro, kuris patenka į automobilio saloną. Tokius rezultatus vokiečių inžinieriai pasiekė gana paprastu būdu. Tiesiog į automobilį įmontavo HEPA filtrą. Jį sutalpinti leido gerokai mažiau vietos po priekiniu gaubtu užimanti elektros pavara.
„Volvo“ sukonstravo naujos kartos sintetinį pluošto pagrindu sukurtą filtrą, kuris, veikdamas tandemu su oro jonizatoriumi, teigiama, pašalina iki 95 proc. kietųjų dalelių.
„Manau, kad tokios technologijos yra nepaprastai svarbios. Nė nekalbu apie regionus, kuriuose yra milžiniškas užterštumas, pavyzdžiui, Indiją, ar kitus didžiausius pasaulio miestus. Lietuvos keliuose taip pat apstu senų automobilių, kurie tiesiai į mus dūmija. Persėdus iš seno automobilio į naują, oro filtravimo sistemos leidžia pajausti privalumus: viduje gaiviau, lengviau vairuoti ilgą laiką“, – gyvenimiškais pavyzdžiais dalijasi žurnalistas ir keliautojas V. Milius.
