Jo savininkas Algirdas Bruzinskas sako, kad daugumai šio automobilio valdymas iš pirmo žvilgsnio pasirodo sudėtingas, tačiau iš tiesų yra visai kitaip.
„Reikia pasivažinėti. Bet kuris automobilį vairuojantis vyras atsisėdęs ir pusę valandos pasivažinėjęs įgauna įgūdžių ir jau gali normaliai dalyvauti eisme“, – aiškino jis.
Algirdas priduria, kad tokio automobilio paieškos užtruko penkerius metus, o restauravimo darbai – dar dvejus. Kiekvieną restauruojamą detalę reikėjo vežti į atitinkamą cechą, kuris užsiima smėliavimu, gruntavimu, glaistymu, dažymu ar surinkimu.
Tiesa, vyras neskaičiavo, kiek jam viskas kainavo. „Būsiu atviras, aš visiškai neskaičiavau. Tai suteikia labai didelį malonumą“, – minėjo Algirdas.
Dar vienas tarp seniausiųjų – 1968 metų gamybos zaporožietis. Jo vairuotojas Tadas Vitkevičius teigė, kad įdeda daug pastangų, siekdamas išlaikyti nepriekaištingą automobilio techninę ir vizualinę būklę.
„Stengiamės, kad visą laiką būtų tvarkingas. Remontuojame variklį, prižiūrime tepalus“, – kalbėjo jis.
Tadas taip pat atskleidė, kad šis, visų dalyvių meiliai vadinamas „zapukas“, yra atlaikęs net legendinį Monte Karlo istorinių automobilių ralį.
„Su tokia mašinėle per dvi dienas nuvažiavome apie tūkstantį kilometrų, visi labai stebėjosi, kad tiek galima važiuoti“, – įspūdžiais dalijosi ralio dalyvis.
Istoriniams automobiliams aistra degantys savininkai – skirtingų profesijų atstovai. Tarp jų yra ir aukščiausio lygio profesionalų.
Aš gi karininkas, pulkininkas, leitenantas. Paruošiau Landsbergiui vairuotojus ir pritrūko vairuotojo limuzinui. Pasakė, kad laikinai. Na ir laikinai virš 2 metų reikėjo su juo važinėti“, – pasakojo dar vienas ralio dalyvis Juzef Malevski.
Ralyje daugiausiai pasirodė „Volkswagen“ markės automobilių. Viename iš jų – neįprastas keleivis, skeletas.
„Iš pradžių sėdo į šturmano vietą, kad vienas nevažiuočiau. Bet renginiuose sulaukė daug dėmesio, tai visada važiuoja kartu. Aš visada sakau, kad tai – buvęs automobilio savininkas“, – kalbėjo ralio dalyvis Irmantas Kunca. Skeleto vardas – Sandra.
Ralio maršrutas driekėsi per pietų ir pietryčių Lietuvos apylinkes. Juo keliaudami dalyviai turėjo įveikti įvairias užduotis, viena iš jų – rąsto pjovimas Ropėjos girininkijoje.
Pirmą kartą rąstą pjovę Lina ir Laurynas Narakai užduotį atliko greičiausiai. Anot poros, nuo senų senovės žinojo, kad pjūklą reikia traukti į save, todėl tokia taktika ir padėjo laimėti.
Istorinių automobilių ralio maršruto trasa – beveik 200 kilometrų ilgio. Ja riedėjo iš viso 34 automobiliai.
