Sportininkai augina svorį
Kaip didesnio pravažumo automobiliai nukonkuruoja net ir sportinius modelius, parodo paskutinio mohikano dvidurių superautomobilių rinkoje iškelta balta vėliava: „Ferrari“ pristatė pirmąjį savo keturių durų SUV „Purosangue“. Visureigius savo gamose jau siūlo „Lamborghini“, „Aston Martin“, „Bentley“, o „Lotus“ paskelbė gaminsiantis elektrinį „Eletre“ SUV.
Be to, matome, kad kone visus didesnio pravažumo BMW X serijos modelius galima nusipirkti su „M“ raide ant bagažinės dangčio – ji reiškia ne tik agresyviau atrodantį apdailos paketą, bet ir išties sportiškas važiuokles ir atitinkamos galios variklius. Netgi naujausias, daugiausia dėmesio susilaukęs išskirtinai „M“ padalinio kūrinys XM yra didelis krosoveris.
„Kia“ paskelbė, kad savo flagmaną, sportišką sedaną „Stinger“ keičia elektriniu EV6 GT modeliu, kuris nors ir atrodo kaip didelis praktiškas ir sportiškas hečbekas, teoriškai dėl gana aukštos 178 mm prošvaisos yra SUV.
Jau gerą dešimtmetį populiariausi „Porsche“ modeliai yra didesnio pravažumo „Cayenne“ ir „Macan“. Įmonė „Ford“ paskelbė, jog orientuosis tik į didesnio pravažumo modelių gamą. Pro gamyklos vartus jau išriedėjo paskutinė „Ford Fiesta“. Dėl vieno geriausiai valdomų karštųjų hečbekų praradimo liūdintiems entuziastams bendrovė siūlo „Puma ST“ krosoverį.
„Man didieji sportiški SUV visiškai nėra panašūs į tikrus sportinius automobilius. Jame privalomai būna daug komforto, o tokiu atveju jis nebegali būti sportinis. Kas, kad jis turės daug galios, bus aukštas ir minkštas – milžinišku svoriu pasižymintis automobilis nebus gerai valdomas. Didelis ir sunkus vaikinukas gal ir gali greitai pabėgti, bet jis greit pavargs“, – savo nuomone dalijasi „Autoplius“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.
Dinamika – smagu, bet norisi ir komforto
Automobilinių apžvalgų autoriaus teigimu, jam sportiškumas asocijuojasi ne tiek su pagreičiu, kiek su mašinos valdymo savybėmis: vikrumu, klusnumu vairuotojo komandoms. O čia dideliems, aukštu svorio centru išsiskiriantiems SUV koją kiša fizika: inercinės jėgos jiems trukdo greičiau sustoti, greičiau pakeisti važiavimo kryptį.
Kaip pavyzdį galime paimti galingiausius ir sportiškiausius „Alfa Romeo Quadrifoglio“ modelius „Giulia“ ir „Stelvio“. Abu turi tokią patį 510 AG pasiekiantį V6 variklį, tačiau žaliuoju pragaru vadinamame 20-ies kilometrų Niurburgringo žiede sedanas „Giulia“ greičiausiai ratą apvažiavo per 7 min. 32 sek., o SUV „Stelvio“ – per 7 min. 51 sek. Beveik dvidešimt sekundžių lėčiau, nepaisant to, kad rekordo siekimo metu „Stelvio“ turėjo visų varančiųjų ratų pavarą, o „Giulia“ buvo varoma tik užpakaliniais. Bet „Stelvio“ – populiaresnis.
„Čia yra akivaizdus pavyzdys, kaip rinka diktuoja sąlygas. Žmonės trokšta dinamikos, tačiau grįžę namo nori užvažiuoti ant bortelio ir į bagažinę susikrauti krūvą daiktų“, – aiškina G. Dauparas.
Žmonių nenoras aukoti kasdienio praktiškumo ir komforto dėl gerų valdymo savybių gamintojus verčia sukti galvas, kaip visa tai suderinti. Žinoma, retas vairuotojas su krosoveriu trauks į mėgėjų varžybas, tačiau sportiškų automobilių pirkėjai atskiria grūdus nuo pelų ir pageidauja gerų valdymo savybių kasdieniame modelyje.
„Manau, kad galima suderinti sportiškumą su krosoverio kėbulu, nes didžiąja dalimi krosoveriai tėra aukščiau iškelti hečbekai. Pažeminus važiuoklę ir padarius ją standesnę, jis priartėja prie sportiškų automobilių. Tačiau vis vien sportiškas krosoveris yra kompromisas – čia nenueinama į jokius ekstremumus“, – sako žurnalistas, „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas.
Situaciją keičia elektros pavara
J. Lengvinas patvirtina, kad kai kurios naujos technologijos iš tiesų padeda net ir sunkiam, dideliam automobiliui nesvyruoti staigesniuose posūkiuose ir neprarasti komforto. Tam daugiausia įtakos turi pažangūs elektromagnetiniai amortizatoriai, kurie vienu mygtuko paspaudimu gali sustandinti arba suminkštinti važiuoklės darbą. Dar visai neseniai tai buvo „premium“ klasės atributas, o dabar tokie standartiškai montuojami ir į „Kia EV6 GT“ sportišką elektromobilį.
Anot specialistų, elektros pavara yra ta technologija, kuri tinkamai sukalibruota gali kardinaliai pakeisti vairuotojų susikurtus stereotipus apie sunkius ir aukštus sportiškus krosoverius. Vidaus degimo variklius turintys modeliai, nepaisant gebėjimo greitai važiuoti tiesiu keliu, dažniausiai nuvilia savo inercija posūkiuose, o elektros varikliai gali tai sutvarkyti savo gebėjimu akimirksniu atiduoti galią. Didžiausias iššūkis inžinieriams – suprogramuoti tuos motorus taip, kad jie galėtų žaibiškai tarp ratų skirstyti galią.
„Kad sunkus automobilis greitai įveiktų posūkį, galima sužaisti galią greitai perduodant vieniems ratams arba pristabdant kitus. Jeigu vidiniai ratai pristabdomi tinkamai, vairuotojas jaus, jog automobilis jo klauso. O elektros motorai galią skirstyti gali daug greičiau, nei tą padarytų vidaus degimo varikliai“, – dėsto J. Lengvinas.
Komfortiškas krosoveris vis dėlto gali būti sportiškas
Tuo pačiu keliu į naują, tvaresnį etapą žengia ir įmonė „Kia“ – ji savo sportišką „Stinger“ flagmaną iškeitė į EV6 GT elektromobilį. Du motorus turintis krosoveris su 585 AG iki 100 km/val. spurtuoja greičiau nei dauguma superautomobilių, per 3,5 sekundės.
Nepaisant 2,2 tonos siekiančio svorio, kurį lemia didelė, 424 km leidžianti nuvažiuoti baterija, jis užtikrinai įveikia posūkius. Tą leidžia daryti elektroninis riboto praslydimo diferencialas, galimybė reguliuoti galios tiekimą tarp visų keturių ratų, pažangūs elektromagnetiniai amortizatoriai ir galingi stabdžiai su energijos rekuperacijos sistema.
Korėjiečių darbą derinant visas šias sistemas įvertino ir tarptautinė automobilių ekspertų bendruomenė – ji „Kia EV6 GT“ modeliui suteikė sportiškiausio automobilio titulą „Pasaulio metų automobilio 2023“ rinkimuose. 4,7 metro ilgio krosoveris, komfortiškai galintis vežti 5 suaugusius keleivius ir jų bagažą, dinamiškiausių automobilių rinkimų finale nurungė pagal klasikinį receptą (benzininis variklis priekyje, galiniai varantieji ratai) pagamintas sportiškas kupė „Toyota GR86“ ir „Nissan Z“.
„Elektromobiliai atveria tuščią lapą programavimo dalykams, apie kuriuos vidaus degimo variklių laikais negalėjome nė pagalvoti“, – pokyčius reziumuoja J. Lengvinas.
