Jutikliniams ekranams – daugiau nei 30 metų
Dar prieš dvi dešimtis metų automobilių salonai buvo paprasti ir gana vienodi: už vairo priešais vairuotoją – paprastas prietaisų skydelis su pora didesnių ir keliais mažesniais ciferblatais, centrinėje konsolėje – kondicionieriaus valdymo ratukai ir radijas.
Paprasta, aišku ir įprasta daugumai dabar keliuose važinėjančių vairuotojų. Tačiau transporto priemonės tobulėjo, jose buvo montuojama vis daugiau komforto ir saugumo įrangos, salone atsirasdavo vis daugiau mygtukų.
„Premium“ segmento modeliuose juos po truputį ėmė keisti ekranai. Juose – platesnis pramogų sistemos meniu, pirmosios navigacijos sistemos. Manevravimą atbulomis palengvino pirmosios galinio vaizdo kameros. Tačiau šiandieninio automobilio vidus atrodo visai kitaip. Čia viešpatauja jutikliniai ekranai.
Tačiau ekranai – ne naujovė. Pirmąjį jutiklinį ekraną pristatė „Buick Riviera“ dar 1986-aisiais. Dvispalviame katodinių spindulių kineskope tuo metu buvo galima valdyti 91 funkciją, tačiau vairuotojų ši naujovė nesužavėjo.
Jie skundėsi, kad tai blaško dėmesį, be to, erzino kiekvieną spustelėjimą lydintys pypsėjimas. Tačiau laikai pasikeitė ir dabar vairuotojai noriai renkasi automobilius su kuo didesniais ekranais.
Modernios per ekraną valdomos multimedijos pradininkais galima laikyti BMW gamintoją, kuris 2002-aisiais septintosios serijos modelyje įdiegė pirmąją ratuku valdomą „iDrive“ sistemą. Nors ji buvo sudėtingai valdoma ir ne itin patogi, tačiau prigijo. Ją perėmė kiti gamintojai ir taip ilgainiui viskas persikėlė į ekranus.
„Tesla“ pirmoji savo automobilių salonuose atsisakė mygtukų – čia buvo tik gigantiški ekranai. Ji net valytuvų valdymą perkėlė į meniu ekraną. Aišku, kai kam pasirodė, jog ji nuėjo per toli.
Štai vienas „Tesla Model 3“ vairuotojas 2020-aisias Vokietijoje patyrė avariją važiuodamas per lietų, kai ieškojo, kaip įjungti valytuvus. Negana to, gavo baudą, kad vairuodamas žiūrėjo ne į kelią, o ekraną.
„Ekranizacija“ – ne tik patogiau, bet ir pigiau
Na, bet tendencija aiški. Šiandien rinkoje reikėtų su žiburiu paieškoti naujo automobilio be jutiklinio ekrano. Juos turi visi, nuo didžiausių iki mažiausių.
„EQS iš Mercedes-EQ“ gali pasigirti didžiausiu rinkoje, 1,2 metro siekiančiu „Hyperscreen“ ekranu, inovacijomis stebina net ir mažiausi miesto automobiliukai.
Pavyzdžiui, 208-ajame miesto mažylyje „Peugeot“ svarbiausi duomenys vairuotojui pateikiami trimačiu vaizdu, o kiek didesniame kompaktiniame 308 hečbeke „i-Cockpit“ modelio prietaisus galima valdyti net trimis ekranais.
Specialistai tokią automobilių salonų „ekranizaciją“ aiškina dviem veiksniais. Pirmasis – technologinė pažanga. Šiuolaikiniai modeliai turi tiek daug funkcijų, kad, visoms joms priskyrus po mygtuką, salonas taptų panašus į „Boeing 747“ kokpitą. O antrasis veiksnys – ekonominis.
„Manau, kad tai yra pigiau, nes jei montuoji tą patį ekraną su ta pačia multimedijos sistema į visus modelius, nupirkti pusę milijono ar milijoną ekranų yra gerokai pigiau, nei gaminti skirtingus mygtukus ir jiems vedžioti laidus“, – aiškino automobilių rinkos ekspertas, „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Ne viskas rožėmis klota
Galinių vaizdo kamerų projekcijai, navigacijos sistemai bet kokiu atveju reikia ekrano. Dėl to dauguma gamintojų renkasi į ekranus perkelti visą automobilio sistemų valdymą.
Be to, pirkėjams tai atrodo gražiau ir moderniau, tad jie noriai renkasi technologiškai pažangiai atrodančius modelius, nepaisant to, jog ekranai blaško dėmesį ir toli gražu nėra patys patogiausi sistemoms valdyti.
„Salonai su didelėmis planšetėmis nėra tokie intuityvūs, kaip rinkodarininkai bando parodyti. Suprantu, kad kai viskas šviečia, žiba, pirkėjui atrodo gražu, bet iš tiesų naujų automobilių valdymas yra sudėtingesnis nei kada nors anksčiau.
Įdomu pamaigyti ekranus, kol sėdi automobilyje, tačiau kai važiuodamas nori ką nors pakeisti, susiduri su nepatogumu, kurį prieš 30 metų būtų uždraudę dėl saugumo“, – tamsiąją „ekranizacijos“ pusę atskleidė M. Buzelis.
Ekranai yra gražu, modernu, pažangu, tačiau saugumo prasme jie nėra patogūs, nes jokių automobilio funkcijų negalima valdyti apgraibomis žiūrint į kelią.
Vairuotojas privalo nukreipti dėmesį į ekraną tam, kad įjungtų sėdynių šildymą, pakeistų salono temperatūrą, perjungtų radijo stotį ar net pareguliuotų garsą.
O jei tokios funkcijos paslėptos skirtinguose meniu, jam tenka pataikyti į teisingą ikoną ir blaškytis po meniu. Kai kurie gamintojai dėl to jau susilaukia daug kritikos.
Vieni tik mokosi iš klaidų, kiti jau pasimokę
„Volkswagen“ su aštuntosios kartos „Golf“ pristatė visiškai naują multimedijos sistemą – ją gavo ir visa I.D. elektromobilių serija. Ji pasižymi tuo, kad salone neliko jokių mygtukų, viskas valdoma vien tik ekrane, o vidaus temperatūrą galima pareguliuoti braukant pirštu per siaurą liesti skirtą juostelę.
Dar daugiau: ant vairo įtaisyti mygtukai tapo jutikliniai. Skamba ir atrodo gražiai bei šiuolaikiškai, tačiau vienas didžiausių automobilių gamintojų Europoje, garsėjęs gera ergonomika, susilaukė ne tik žiniasklaidos, bet ir klientų rūsčios kritikos. Iš pradžių pažangiai atrodę dalykai pirkėjams pasirodė nepatogūs naudoti ir blaškantys dėmesį.
„Volkswagen“ vykdomasis vadovas Thomas Schäeferis britų žurnalui „Autocar“ pripažino, kad painus naujos kartos jų automobilių valdymas pridarė markei daug žalos, tad pasirodysiantiems modeliams inžinieriai bei dizaineriai jau kuria naujas sistemas su įprastais fiziniais valdikliais.
Prancūzų automobilių gamintojas „Peugeot“ visą šią naujosios kartos ergonomikos mokyklą išėjo per pastarąjį dešimtmetį. 2013 metais pasirodžiusi 308-ojo modelio antroji karta pasižymėjo išskirtinai švariu tiems laikams salonu: naujoje pagal „i-Cockpit“ filosofiją įrengtoje erdvėje nebuvo jokių mygtukų, viskas buvo valdoma per ekraną.
Nors ergonomiškai tai nebuvo pats patogiausias sprendimas, automobilis atrodė gražiai ir tuo metu nė iš tolo nesusilaukė tiek kritikos, kiek „Volkswagen“. Galbūt dėl to, kad turėjo vieną ratuką muzikos garso lygiui reguliuoti, kuris, tyrimų duomenimis, yra dažniausiai transporto priemonėse naudojamas valdiklis.
3008 modelyje po ekranu atsirado greitieji mygtukai, nukreipiantys į skirtingus meniu. Išliko kai kurie svarbiausi klimato kontrolės mygtukai, kaip antai įjungiantis vidinę oro cirkuliaciją, kad prireikus nereikėtų klaidžioti po meniu ir jo ieškoti.
Dabar naujajame, jau trečiosios kartos 308 modelyje prancūzai sumontavo dar vieną ekranėlį po pagrindiniu multimedijos ekranu. „i-Toggle“ yra greitųjų nuorodų juosta, kurią vairuotojas gali susikonfigūruoti pagal save.
Ten susidėjęs svarbiausias parinktis, jis akimirksniu įjungs norimą funkciją ar pateks į norimą meniu nenukreipdamas žvilgsnio nuo kelio, ką darytų naršydamas meniu ekrane.
Tokia trečiosios kartos modeliuose pagal „i-Cockpit“ koncepciją sukurta vairuotojo vieta laimėjo prestižinį „Red Dot“ apdovanojimą už išskirtinį dizainą ir ergonomiškai išmanius sprendimus.
„i-Cockpit“ logika yra paprasta: daugiau vairavimo malonumo dėl kompaktiško vairo – dėl to automobilis kur kas geriau reaguoja į vairuotojo judesius. Be to, jam reikia mažiau judinti ranką norint atlikti tokį patį manevrą.
Prieš akis matydamas pagrindinę važiavimo informaciją, vairuotojas mažiau vargina savo akis, o žemesnė vairo padėtis leidžia komfortiškiau laikyti rankas.
Dėl to ir auga ir saugumas: kompaktiškas vairas užtikrina greitesnę reakciją, akys yra nukreiptos tik į kelią, o prietaisų skydelyje atsirandantys įspėjimai yra geriau matomi.
Vienas privalumas aiškus: daugiau erdvės
Šiandieninis naujas automobilis be ekranų nebeįsivaizduojamas ir, atrodo, kad taip bus ir toliau. Saugumo prasme tai nėra idealus variantas, nes valdymas per jutiklinius ekranus atima gana daug vartotojo dėmesio.
Paradoksas: naršyti mobiliajame telefone draudžiama, o ieškoti valytuvų padėties įsmeigus akis į ant prietaisų skydelio pakabintą planšetę – mielai prašom.
Vis dėlto automobilių gamintojai mokosi iš savo klaidų ir vieni anksčiau, kiti – vėliau ieško būdų, kaip suderinti technologijas, dizainą ir ergonomiką.
Na, o pastarąja prasme, nepaisant kebeknės dėl prietaisų valdymo, nauji automobiliai tikrai pagerėjo.
„Elektroniniai komponentai leidžia geriau išnaudoti vietą salone. Pavyzdžiui – pavarų svirtys. Jos beveik dingo, nes nebeliko mechaninių svirčių, kurios sujungtos tiesiogiai su pavarų dėže. Dabar automatinės transmisijos valdomos elektroniškai, o tam pakanka mažo mygtuko.
Atsirado daugiau vietos daiktams centrinėje konsolėje ir patogesnių dėtuvių skydelyje iš jų dingus klimato kontrolės ar kitų funkcijų valdymo blokams“, – tendencijas apžvelgė Matas Buzelis.
Taip net ir mažuose miesto automobiliukuose, kaip antai „Peugeot 208“, kuriuose anksčiau stambesniems vyrams tekdavo sėdėti pečius suglaudus, dabar yra pakankamai erdvės ir kavos puodeliams, ir piniginei, ir kitiems kišenėse nešiojamiems mažmožiams.
Galiausiai įrengta atskira vieta mobiliajam telefonui su belaidžiu įkrovikliu. Tam, kad jo nereikėtų liesti vairuojant, nes, įdiegus „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ programėles, visos reikalingos telefono funkcijos atspindimos ekrane.
