– Ką vairuoja virtuvės šefas? – paklausiau D.Praspaliausko.
– Važinėju miesto visureigiu „Seat Tarraco“, kurį įsigijau prieš 2,5 metų. Maniau, kad pirksiu ne visureigį, o sedano ar universalo kėbulo tipo automobilį, tačiau vėliau supratau, jog reikia tokio automobilio.
Pirmą kartą gyvenime taip ilgai rinkausi naują automobilį, ilgiau nei pusmetį, išbandžiau daug skirtingų markių ir modelių, važinėjau tarp skirtingų automobilių salonų. Nesu daiktų žmogus, bet norėjau atidžiai išsirinkti naują pirkinį.
Vienas svarbiausių kriterijų renkantis naują automobilį buvo saugumas. Kai pamačiau ir išbandžiau šį automobilį, nutariau jį įsigyti.
Kai mano dama jau laukėsi, vykome į vestuves, tad šį automobilį galėjau išbandyti kelias dienas. Taigi nurūkome prie jūros, ir įsimylėjau šį automobilį, iškart užsisakiau, kad pagamintų norimos spalvos, atitinkamo dydžio ratų. Šios detalės man buvo svarbios.
Iki šiol beveik šešerius metus važinėjau „Volkswagen New Beetle“, kurį šeimoje tebeturime iki šiol, tęsiame jo istoriją.
– Kaip virtuvės vadovui svarbūs produktai, įeinantys į patiekalo sudėtį, taip jums svarbios ir tam tikros detalės automobilyje?
– Taip, gerai palyginote. Tam tikros detalės svarbios ne tik gaminant maistą, bet ir restoranų interjeruose, automobiliuose.
Mėgstu turėti tai, kas man skirta, o ne tai, apie ką galbūt svajočiau.
Juk yra tokių, kurie iš paskutinių pinigų perka kokį įmantresnį automobilį, o vėliau skolinasi iš močiutės, kad galėtų įsigyti draudimą, nes pritrūksta pinigų.
Rinkdamasis dabartinį automobilį norėjau, kad mašina nekristų į akis. Kita vertus, dabar, būdamas Druskininkuose, žiūriu į savo mašiną ir man ji yra graži, važinėsiu bent kelerius metus, nes į ją telpame su visa šeima – automobilis yra erdvus, patogus, gerai važiuoja, turi daug reikalingų funkcijų.
– Šeimoje turite minėtus du automobilius ar daugiau?
– Mano dama vairuoja elektromobilį „Nissan Leaf“. Kai išsikraustėme į užmiestį, supratome, kad reikia elektromobilio, kuriuo galėtume važinėti mieste. Vienintelis „Seat Tarraco“ trūkumas – kad jis ne elektromobilis ir ne hibridinis automobilis, o varomas benzinu.
Automobilyje, važiuodamas į darbą, praleidžiu po dvi valandas per dieną, taigi visuomet norisi važiuoti ir patogiai, ir ekologiškai. Kiek juokinga buvo elektromobilio įsigijimo istorija, jį įsigijome iš anksto neplanavę.
Grįždami namo užsukome į vieną automobilių salonų ir nutarėme išbandyti elektromobilį. Įveikę vos porą sankryžų supratome, kad tai – mums skirtas automobilis. Dar ir vadybininkui pasakiau, kad mūsų netgi nereikia įtikinėti, nes žinome, jog tai yra puikus automobilis. Smagu, kad ant namo stogo sumontuotos saulės baterijos gali nemokamai įkrauti elektromobilį.
– Vienas prestižiškiausių restoranų garbės ženklų yra „Michelin“ žvaigždutė. Kiek žvaigždučių duotumėte savo automobiliams?
– Elektromobilis tikrai galėtų gauti žvaigždutę už ekologiškumą. Ji taip pat dabar egzistuoja tarp „Michelin“ žvaigždučių už tvarią veiklą.
– Ar darbe automobiliu dažnai tenka vežti maisto produktus?
– Dabartine mašina to daryti neprireikė, bet kai pirkau „Volkswagen New Beetle“, su automobilių salonu buvau sutaręs, kad kurį laiką jį išbandysiu.
Nuvažiavau iki darbo, pasiėmiau dvi termodėžes ir įsidėjau į bagažinę. Įsitikinęs, kad abi jos tilps, susisiekiau su pardavėjais ir informavau, jog pirksiu automobilį.
Nors „Volkswagen“ pirkau ne dėl darbo reikmių, juo daug naudojausi, pervežiau nemažai daiktų.
– Ar jūsų šeima užkandžiauja automobilyje? O gal esate labai skrupulingas žmogus ir to daryti niekam neleidžiate?
– Kadangi keliaujame kartu su vaiku, valgymas dažnai yra išsigelbėjimas, tad tenka užkandžiauti, geriame kavą, suvalgome po bandelę.
Mūsų automobilis nebūna tobulai nuplautas, blizgantis, salone palaikome švarą, tačiau kartais jam susitvarkyti prireikia ir 20 minučių.
Kai kartais su šeima turiu laiko pabūti tik valandą, kiekviena minutė labai svarbi, tuomet nėra laiko skrupulingai išsivalyti automobilį.
Kadaise važiuodamas galvojau, kad kai Elena paaugs, galbūt ji man padės prižiūrėti automobilį.
– Kaip atrodo jūsų kelionės? Ar vairuodamas automobilį išrandate naujus patiekalų receptus?
– Mėgstu važiuoti susikaupęs, bet dažnai klausausi muzikos. Kai renkuosi pirkti automobilį, prašau, kad garso kokybė jame būtų kuo geresnė.
Mes šeimoje labai mėgstame muziką, perklausome visas „Eurovizijos“ dainas po kelis kartus. Vaikas žino tėtės ir mamos dainas. Kadangi kasdien automobilyje praleidžiu daug laiko, apmąstau nemažai darbo reikalų, projektus.
Kai trūksta motyvacijos, klausausi įvairių laidų.
Nepamenu, ar koks patiekalo receptas buvo sugalvotas automobilyje, tačiau ne kartą važiuojant teko galvoti, kokio reikiamo produkto kolegos galėjo neįdėti į patiekalą arba kuo ką nors pakeisti, kad patiekalas būtų dar skanesnis.
– Kokiu vairuotoju save laikote?
– Nesu lėtas. Nežinau, kaip mane vertina kiti vairuotojai, bet nemėgstu, kai pažeidžiamos taisyklės. Mėgstu naudoti garso signalą, jei matau, kad koks nors vairuotojas kelyje elgiasi įžūliai. Mane erzina žmonės, kurie nerodo arba vėluoja parodyti posūkio signalą. Jiems atrodo, kad kokioje nors aikštelėje ar sukant į miško keliuką posūkių rodyti nereikia. Taigi vertinu vairavimo etiketą.
Kartais kelyje pastebiu vairuotojų, kurie neturėtų teisės sėsti prie vairo, nes nežino, kaip tinkamai tai daryti. Gyvename Vilniaus Balsių rajone, kur yra visokių keistų vietelių, miniatiūrinių žiedų. Kartais prie jų priartėję vairuotojai nelabai žino, kaip važiuoti.
– Ar būna, kad pats pažeidžiate Kelių eismo taisykles?
– Mane ne kartą yra sustabdę pareigūnai, bet dėl to labai džiaugiuosi. Tuomet jaučiuosi saugus kelyje.
Gal kartais kiek erzina vidutinio greičio matuokliai, turiu net atsidėjęs mažą biudžetą, jei tektų susimokėti baudą už greičio viršijimą, mat kartais reikia skubėti.
– Sulaukėme vasaros. Ar esate suplanavę kokią nors išvyką automobiliu?
– Svajojame apie tolimesnę išvyką, tačiau vaikas dar mažas, tad labai toli išvykti dar negalime.
Norėtume per Švediją nuvykti į Daniją, keltis keltu. Nesame dideli keliautojai, tikrai negalime įveikti tūkstančio kilometrų vienu ypu, bet pakeliauti mėgstame.
Vis dėlto mums labai patinka ir Lietuvos miesteliai, kurie turi ką parodyti. Mūsų automobilyje visuomet būna dar kelios transporto priemonės – trys dviračiai.
Esame įsimylėję Druskininkus, nuomojamės čia butą. Praėjusią vasarą iš eilės du mėnesius kiekvieną dieną važiuodavau į Vilnių paruošti vakarienės, o po jos grįždavau atgal pas šeimą.
Per kiek daugiau nei dvejus metus, kai turiu naują automobilį, jau nuriedėjau 75 tūkstančius kilometrų!
