– Ką vairuoja kulinaras? – pasiteiravau G.Šapiro-Bilo.
– Važinėju „Nissan Qashqai“. Prieš tai keliavau tai vienu, tai kitu „Fiat 500“. Jei būtų mano valia ir nebūtų šeimos, tokiu automobiliu važinėčiau dar ir dabar, bet atsiradus vaikams ir dėl kitų aplinkybių reikėjo talpesnio automobilio.
– Ar daug automobilių esate išbandęs per savo vairavimo praktiką?
– Per gyvenimą automobilių pakeičiau nelabai daug, nesu iš tų automobilių keitikų. Pirmasis mano vairuotas automobilis buvo 1981-ųjų „Volkswagen Jetta“, kuri buvo netgi apdainuota kažkurioje ŽAS dainoje. Vėliau turėjau „Audi“, „Peugeot“, „Fiat“, „Hyundai“. Ir „Nissan Qashqai“ turėjau dar vieną, kitokį.
– Juk buvo net limuzinas, matytas dainos „Palanga močiučių“ vaizdo klipe.
– Taip, kadaise turėjome kažkokią sutartį su limuzinų nuoma. Žmonėms patinka, kai žvaigždės važiuoja išskirtinėmis mašinomis. Tuo metu tai buvo madinga, išskirdavo iš kitų, netgi patogu.
– Dainoje buvo žodžiai: „Penktadienį popiet, be dvidešimt 16, jau lekiam autostrada, mūsų greitis 19.“ Turėdamas šeimą, matyt, net šalies greitkeliais nevažiuojate 190 kilometrų per valandą greičiu? Koks esate vairuotojas?
– Stengiuosi laikytis taisyklių, greitį viršiju galbūt tik iki kokių 10 kilometrų. Prieš 20 metų ir automobilių kokybė, ir saugumo priemonės buvo kitokie, tai smarkiai skyrėsi nuo to, kas yra dabar. Šiuolaikiniai automobiliai saugesni, turintys daugybę elektroninių kontrolės priemonių. Taigi labai skiriasi ir situacijos, kaip anksčiau lėkdavome ir kaip dabar važiuojame 130 kilometrų per valandą greičiu.
– Ar dažnai tenka susidurti su pareigūnais, gauti baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus?
– Konfliktų su pareigūnais ir anksčiau, ir dabar nėra buvę, nors, sustabdymų, pagrūmojimų tikrai buvo.
Yra tekę mokėti ir baudas, bet buvo ir draugiškų pokalbių.
– Ar keliaudami su šeima automobilyje paklausote grupės ŽAS dainų?
– Nelabai. Dažniausiai paklausydavome kokios naujos dainos, nes labai svarbus dainos skambėjimas automobilyje. Mat vienaip ji skamba studijoje, visai kitaip – mašinoje. O įprastai vairuodamas klausausi žinių, radijo laidų arba naudojuosi „Spotify“ programėle, kurioje gali pats pasirinkti, ko nori klausyti.
– Esate kulinaras, gal su jumis kartu keliauja ir puodai bei įrankiai?
– Ne, automobilyje nėra nieko, susijusio su kulinarija. Visuomet būna skėčiai, jų mašinoje yra net kokie 3, nors ištraukiami jie labai retai.
Labai dažnai su mumis kartu keliauja vaikų paspirtukai.
– Kaip pavyksta palaikyti švarą automobilyje turint šeimą?
– Švarą kažkiek palaikau, kartą per dvi savaites nuvažiuoju į plovyklą. Jos dabar labai patogios, nes jose yra ir siurblių. Bet kai keliauji su vaikais ir jiems automobilyje leidžiama valgyti, ta tvarka nėra skrupulinga.
Tiesa, mašinoje yra padėtos nedidelės šiukšliadėžės, todėl šiukšlės nemetamos, kur papuola.
– Ant nosies – vasara, o šiltuoju metų laiku daugelis keliauja po Lietuvą. Ar jūs su šeima išvykstate į keliones automobiliais po Lietuvą ar Europos šalis?
– Po Lietuvą – taip, bet po Europą automobiliu dar nesame keliavę. Šiemet taip pat kažin ar važiuosime kur nors toliau. Mūsų kelionės dažniausiai apsiriboja pajūriu ir senelių lankymu. Įprastai per metus automobiliu nuvažiuoju 15–18 tūkstančių kilometrų.
– Esate vilnietis, ar mėgstate pasivažinėti po sostinę?
– Ypač per karantiną mėgau su vaikais sėsti į mašiną ir leistis kur akys mato, pavyzdžiui, apkeliauti Vilniaus rajoną. Ironiška, bet buvo vietų, kur teko įsijungti žemėlapį, kad suprasčiau, kur randamės. Pavyzdžiui, kur nors Šalčininkų rajone.
O kalbant apie sostinę, žinau, kur nemėgstu važiuoti, – Pamėnkalnio gatve. Negaliu atsakyti, kodėl. Nors ta gatve tenka važiuoti dažnai, ji nėra mano mėgstamiausia.
– Atrodo, tiek metų Vilniuje gyventa, bet dar yra ką čia ir aplink aplankyti?
– Tiek gyventa, bet dar tikrai yra kur nuvažiuoti. Tiesa, pastebėjau, kad dviratininkai kai kuriuos kelius eksploatuoja labiau nei automobilių vairuotojai.
– Jus tai piktina? Dėl siaurinamų gatvių net per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus virė batalijos.
– Nesu prieš dviračių takus, dviratininkus, bet kai pagrindiniu miesto transportu bandoma padaryti dviračių eismą, tam nepritariu. Vilnius nėra tam pritaikytas, jis yra kalvotas. Sveiko proto žmogus žiemos sąlygomis po Vilnių dviračiu nevažinėja, gal yra kokie penki, kurie važinėja dviračiu ir 365 dienas per metus, bet, mano galva, tai nei saugu, nei protinga. Taigi dvigubi dviračių takai gatvių ir šaligatvių sąskaita man nepatinka. Dviračių takai turi būti, bet jie neturi būti platesni už gatvę ar šaligatvį.
