Nors šeimoje yra ir kitas automobilis – „Volvo XC90“, skirtas vykti į gamtą ir sodybą, bene mėgstamiausia politiko automobilių markė yra „Mercedes-Benz“. Dabar jo turimas „Mercedes-Benz E220“ tinkamas įvairiausioms kelionėms – tiek į darbą, tiek ilgesnėms išvykoms.
Nors vasara – atostogų ir kelionių metas, politikas su šeima automobiliu keliauja tik po Lietuvą, mat ilgoms kelionėms po Europą suorganizuoti reikia laiko.
„Kol kartu su mumis gyveno dukra, dažniau keliaudavome visi kartu. Bet nevažiuojame į kitas Europos šalis automobiliu, nes tokioms kelionėms planuoti reikia skirti daug laiko. Dabar stengiesi panaudoti laiką turiningai – gali greitai nuskristi, pasižvalgyti, pagulėti paplūdimyje ir parskristi“, – kelionių būdus palygino A.Lydeka.
– Kuri šalis jus žavi vairavimo etikos požiūriu? – paklausiau etikos eksperto A.Lydekos.
– Išskirčiau Olandiją. Ten eismo dalyviai vieni kitiems labai pakantūs, susikalba ir be žodžių keliuose ir gatvėse. Taip pat iš gerosios pusės galiu paminėti Švediją.
Smagios ir Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Italija ar Ispanija, bet ten savita vairavimo kultūra. Nenoriu pasakyti, kad jie keliuose elgiasi nemandagiai, tiesiog ten kitoks požiūris į vairavimą. Italai, prancūzai, ispanai vairuoja gana mandagiai, gerbdami vieni kitus, tik jų elgsena keliuose ir gatvėse visai kitokia, ir tai reikia išmanyti, jei nori būti visaverčiu vairuotoju.
Sakartvelas – taip pat gana civilizuota valstybė, bet ten vairuotojai garso signalą naudoja kitaip nei mes Šiaurės Europoje. Jie kur kas dažniau signalizuoja, tačiau tuo siunčia visai kitą žinutę. Jie nenori tuo pasakyti, kad kiti turėtų pasitraukti, bet akcentuoja, jog yra šalia.
Taigi nenori nieko blogo pranešti greta esančio automobilio vairuotojui.
– Jūsų knygoje „Protokolo pagrindai“ yra skyrius apie protokolinę elgseną automobilyje. Minite, kad mašina dažnai pabrėžia žmogaus padėtį visuomenėje, gerovę, todėl turtingieji esą stengiasi įsigyti prabangų automobilį. Kaip keičiasi lietuvių požiūris į automobilius?
– Jis tikrai keičiasi, ir gana aiškiai. Automobilį perkeltine prasme, šaržuotai galima prilyginti aksesuarui.
Pavyzdžiui, mes, vyrai, dažnai būname apsirengę kelnėmis, marškiniais ir labai mažai skiriamės vienas nuo kito.
Taigi dažniausiai skiriamės aksesuarais, pavyzdžiui, marškiniais su sąsagomis ar be jų, švarke įdėta nosinaite. Tokiais aksesuarais pademonstruojamas tam tikras asmens rangas, einamos pareigos.
Atitinkamuose renginiuose privalomas tam tikras aprangos kodas, tad ir automobilį perkeltine prasme galime prilyginti aksesuarui. Štai vienas asmuo į verslo susitikimą atvažiavo „Moskvič“, kitas – „Mercedes-Benz“. Akivaizdu, kad pastarajam, matyt, gerai sekasi.
Savaime ir aplinkiniai padaro tokią išvadą, net nežinodami, kas vyksta tos įmonės viduje.
Kita vertus, požiūris į automobilius mūsų visuomenėje ryškiai kinta. Automobilis pradeda vaidinti vis mažesnį vaidmenį, atsiranda naujas, modernus požiūris į transporto priemones.
Jauni verslininkai aktyviai pradeda propaguoti požiūrį, kad jiems užtenka mažo, kuklaus automobilio, kurį mieste lengviau pastatyti, jis naudoja mažiau degalų, taip prisidedama prie švaresnės aplinkos, nesukeliamos didelės eismo spūstys.
– Kiek tarp lietuvių pastebite dar likusio noro pasirodyti geresniems, nei yra iš tiesų?
– Toks požiūris dar tikrai egzistuoja, nes žmonėms svarbi socialinė išraiška, įvaizdis. Nors gal gyvena skurdžiame bute, valgo skurdesnį maistą, nosis būtinai pabalnota tokiais akiniais, kurie visiems turi padaryti įspūdį. Lygiai taip pat su automobiliais, kai svarbu sukurti tik išorinį įvaizdį be gilesnio turinio.
– Knygoje akcentuojate ir tai, kad keleiviui nedera mokyti vairuotojo, laidyti pastabų ir patarimų. Ar jūs pats tokių pastabų gaunate? Juk kartais atrodo, kad visi turi ką pasakyti vairuojančiam.
– Bijau būti apkaltintas seksizmu šiais moderniais laikais, bet atsakydamas į šį klausimą tiesiog ištarsiu: esu vedęs.
Mano žmona vairuoja ir tai daro labai neblogai.
Be abejo, kai ji sėdi šalia, kyla pagunda vis ką nors patarti. Tad tikrai tai patiriu asmeniškai.
– Ką jai atsakote?
– Pabandau taikiai pasakyti, kad kai aš esu prie vairo, tai ir sprendimai mano.
– Kaip vertinate situaciją mūsų keliuose? Ar labai trūksta etiketo ir kultūros, o gal situacija gerėja?
– Nenoriu idealizuoti, kad viskas dabar yra aukščiausio lygio ir nėra priekaištų vairuotojams, tačiau situacija keliuose gerėja.
Vairuotojai tapo mandagesni, atidesni, o anksčiau buvęs veržlumas, staigus lenkimas, nepraleidimas vienam kito tampa rečiau pastebimu reiškiniu.
– Kaip automobilyje reikėtų visiems susėsti, kur garbingiausios vietos?
– Svečiui suteikiama teisė pasirinkti vietą. Įsidėmėtina, kad automobilio gale sodinti trijų žmonių nepriimta. Jei mašiną vairuoja vairuotojas, garbingiausia vieta bus ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Jei pasitikęs asmuo pats vairuoja automobilį, garbingiausia vieta – šalia vairuotojo.
Automobilis yra oficialių ceremonijų dalis ir taip pat gali būti siejamas su pagarba ir dėmesiu žmogui, organizacijai ar šaliai. Automobilis gali būti ir priemonė, leidžianti apibrėžti savininko ar svečio padėtį visuomenėje.
Kalbant apie oficialias ceremonijas, į automobilį svečiai sodinami pagal rangą, tai yra pirmas į jį ant užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje sėdasi aukščiausias pagal rangą svečias. Jį sutinkantysis sėdasi svečiui iš kairės (už vairuotojo), paskui pagal rangą susėda kiti asmenys.
Mašina turi būti pastatyta taip, kad dešinės pusės durelės būtų atsuktos į šaligatvio pusę. Svečiui įlipant į automobilį ir išlipant iš jo dureles atidaro vienas sutinkančiųjų arba vairuotojas. Jei automobilį vairuoja pats sutinkantysis, nesvarbu, vyras ar moteris, jis pats atidaro dureles šalia sodinamam asmeniui (uždaryti durelių nereikia) ir tik po to atsidaro savo dureles. Į automobilį sulipama ir iš jo iš išlipama pro visas dureles.
Moteris niekada nepaliekama viena ant galinės sėdynės. Jei ji pasipuošusi vakarine suknele, vyras jai išlipant turi paduoti ranką. Blogu oru jis privalo turėti skėtį ir palaikyti jį tol, kol moteris išlips iš automobilio. Anksčiau buvo priimta, kad moteris sėsdama į automobilį vienu metu įkeltų abi kojas, tačiau paisyti šio reikalavimo jau seniai nebeprivalu.
Į priėmimą vykstantis asmuo pats vairuoti automobilio negali. Į priėmimą ir aukšto lygio susitikimą patartina nevažiuoti taksi, geriau pasisamdyti automobilį su vairuotoju. Grįžti galima kuo nori. Vykstant į priėmimus sėdamasi tik ant užpakalinės automobilio sėdynės.
Mikroautobusuose vietos skirstomos pagal tokius principus: vietų garbingumas mažėja galo link; eilėje garbingesnė vieta – iš dešinės. Jei sėdynės sustatytos priešpriešiais, garbingiausia eilė – pirmoji veidu judėjimo kryptimi. Papildomos vietos (atlenkiamos sėdynės) neįskaičiuojamos.
– Esate teigęs, kad vairuotojas automobilyje – šeimininkas, o keleivis – svečias. Kokios yra svetingumo taisyklės automobilyje?
– Vairuotojas, veždamas kitus, prisiima už juos atsakomybę, kad keleiviai tinkamoje vietoje atsidurtų laiku, kelionė būtų maloni. O kas gali tų problemų sukurti?
Tarkime, kurio nors asmens rūkymas, kai vairuotojas nerūko. Pelenus kratyti ir nuorūką išmesti reikia į peleninę, o ne per automobilio langą. Prieš uždarydami ar atidarydami automobilio langą pagalvokite apie keleivius: gal jiems šalta, gal karšta?
Verta akcentuoti ir kalbinimą. Juk yra įvairių žmonių – vieni mėgsta daugiau bendrauti su šalia esančiais žmonėmis, kiti – pabūti tyloje. Taigi reikia atsižvelgti į kiekvieno norą, jausti pakeleivių ir vairuotojo nuotaikas.
Visuotinai pripažinta nuostata – automobilis turi būti techniškai tvarkingas, švarus ir iš išorės, ir iš vidaus.
Muzika automobilyje – ne mažiau svarbus dalykas. Vienas ją mėgsta, kitas – ne. Vieni mėgsta klausytis garsiau, kiti – tyliau. Tiesiog yra bendras mandagumas, kad ta draugija, pagarba vieni kitiems sukurtų kuo malonesnę ir priimtinesnę visiems aplinką.
Keleiviui nedera mokyti vairuotojo, sakyti pastabas dėl vairavimo manieros, maršruto ar kt. Reikia susilaikyti nuo dirginančių temų, ginčų ir diskusijų, nes išblaškius vairuotojo dėmesį galima prisišaukti nelaimę.
Taigi svarbiausia – pagarba vairuotojui, kaip padėties šeimininkui, kuris prisiima atsakomybę už visus keleivius ir siekia saugiai bei laiku nuvežti į reikiamą vietą.
Be to, svarbu apgalvoti ir galimas išlaidas. Tarkime, jei kelionė ilgesnė, gražu pasidalinti išlaidas už degalus ar pakeliui sustojus sumokėti už vairuotojo perkamą kavą ar užkandžius, kad toliau smagiai visi kartu važiuotumėte.
