– Ką vairuojate ir kiek apskritai jums gyvenime svarbus automobilis? – pasiteiravau V.Morozovo.
– Važinėju turbūt nuo kokių 23-ejų, o pastaruosius 10 metų – „Dacia“ markės automobiliais. Tiesa, važinėju nedaug, maždaug po 10 kilometrų dukart per dieną į vieną ar kitą pusę.
Dėl to ir keliauju saugiu, ekonomišku ir pigiu benzinu varomu automobiliu. Į automobilį žiūriu tik kaip į susisiekimo priemonę – pirkau naują, bet pigiausią tuo metu rinkoje buvusį paprasčiausios komplektacijos automobilį.
– Kiek apskritai esate pakeitęs automobilių?
– Nepamenu tiksliai, gal kokius 4.
– Ar automobilio sveikata irgi stropiai rūpinatės kaip ir savo pacientų? Kiek esate įgudęs pats jį remontuoti?
– Nesu užkietėjęs automobilininkas. Sovietmečiu privalėjai kone viską pasidaryti pats, o dabar to nebereikia. Vienas motyvų pirkti naują automobilį lizingu buvo tas, kad, nori ar nenori, bet turi reguliariai nuvažiuoti į autorizuotą servisą, kur patikrinama mašinos techninė būklė. Kita vertus, kai 5 metus vairuoji naują automobilį, nelabai jis spėja sugesti.
– Ką vežiojatės savo automobilyje? Gal su jumis visuomet keliauja stetoskopas ar kita medicininė įranga?
– Ne, dirbu tik gydymo įstaigose, po ligonių namus važinėti jau nebetenka. Taigi į darbą važiuoju kaip ir dauguma kitų vilniečių apsirengęs įprastais drabužiais, o darbe persirengiu.
– Vis dėlto esate medikas, tad greičiausiai sulaukiate pažįstamų žmonių, savo pacientų, norinčių pasikonsultuoti sveikatos klausimais, skambučių?
– Taip, tikrai tenka tai daryti ir kelyje. Kai turi laisvų rankų įrangą, bendrauti paprasčiau. Tačiau reikia susikaupti ir pokalbiui, ir vairavimui, tad konsultuoju tik paprastais klausimais. Pavyzdžiui, žmonės teiraujasi, kada gali atvykti, ar nieko tokio, jei vaistus išgers ne rytą, o vakare ir panašiai. Jei klausimai rimtesni, vairuodamas nekonsultuoju, nes tai gali atsiliepti vairavimui.
– Lietuvos policija neseniai surengė „antivirduliavimo“ akciją, kuria siekė skatinti kultūringą, pagarbų vairuotojų elgesį kelyje. Kaip įvertintumėte mūsų šalies vairuotojų emocinę sveikatą?
– Ji tikrai labai prasta. Jei gatve važiuoja prabangus automobilis, kuris perkamas dėl savo ego, o aš vairuoju „Dacia“, žinoma, tuomet visus nervinu riedėdamas ne taip greitai, kaip tos prabangios mašinos vairuotojas. Emocijas mūsų tautiečiams tikrai reikia tvardyti.
Kalbant apie bendrą lietuvių sveikatą, reikėtų pažiūrėti į statistiką, bet manau, kad greitu metu draudimo bendrovės nustos kompensuoti žalą vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems ligų norėdamos įsitikinti, kad vairuotojai perėję visas reikiamas sveikatos patikras.
– Kalbama, kad netrukus bus sustiprinta medicininių pažymų kontrolė vairuotojams. Ar jūs tam pritariate?
– Ta tvarka galioja jau seniai, nežinau, kodėl prieš metus kilo toks subruzdimas. Galbūt dabar šiai pažymai pradėta skirti daugiau dėmesio, bet tai – ne naujiena, nėra jokių naujų ribojimų. Manau, kad esama tvarka yra pagrįsta.
– Viena jūsų domėjimosi sričių yra nuovargis. Kaip nepervargti ir apskritai patirti mažiau streso kelyje?
– Labai dažnai tenka atsakyti į klausimus, ką daryti, kad galėtum žvaliai vairuoti. Jei pradedi galvoti, jog tau ko nors reikėtų, kad galėtum žvaliai vairuoti, galbūt tau apskritai nereikėtų tuo metu sėsti prie vairo. Jei pavargai, jauti, kad snūduriuoji, sulėtėjusi reakcija, neverta planuoti ilgesnės kelionės.
Iš uošvės kiemo į savo, jei jis arti, atvažiuoti gali, bet nereikėtų važiuoti toli ir greitai. Ir tikrai jokia kava, energinis gėrimas ar šokoladas nepadarys tavęs žvalesnio. Tokiu atveju reikėtų sustoti pailsėti arba visai nevažiuoti.
Žinoma, blogų emocijų sukelia ir nuovargis, bet dažniausiai visi labiau rūpinasi savimi negu artimaisiais. Vienas dažnesnių pasiteisinimų, kuriuos girdi pareigūnai, sustabdę Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, yra tas, kad jie kur nors skubėjo, – pas gydytoją, veždami vaiką į mokyklą, į darbą ar panašiai.
Besiteisinantys mano, kad jų rūpesčiai svarbesni už kitų eismo dalyvių saugumą. Taigi manau, kad svarbiausia yra atsikratyti egoizmo. Juk tikrai kartais galima kelias sekundes luktelėti, kol kitas automobilis pravažiuos, ir tu galėsi ramiai važiuoti toliau. Bet dažnai mūsų vairuotojai neturi kantrybės, signalizuodami stabdo eismą, išlipa iš mašinos, kumščiais tranko transporto priemones.
– Koks pats esate vairuotojas?
– Nuobodus. Kurį laiką dirbau greitojoje medicinos pagalboje, tiesa, ne kaip vairuotojas, o kaip medikas. Dėl to labai griežtai pasisakau prieš sėdimą prie vairo net ir po vieno alaus bokalo ar vairavimą naktį. Dauguma avarijų ir įvyksta dėl alkoholio vartojimo, nuovargio, greičio viršijimo.
Jau daug metų pareigūnai vykdo blaivumo patikrinimus kelyje, bet vis tiek daug lietuvių važiuoja išgėrę. Manau, kad čia ir yra bėdų dėl egoizmo. Jie mano, kad net ir išgėrę gali valdytis, paeiti tiesia linija ar pirštu pataikyti į nosį.
Alkoholis mūsų visuomenėje dar užima svarbią vietą, jis siejamas su šventėmis. Jei atvažiuoja svečiai, dažnas juk geria ne arbatą, o ką nors įdomesnio. Alkoholis vis dar per daug garbinamas, o vairuotojai turi per daug pasitikėjimo savimi.
Kai man tenka pavežti kitus patyrusius vairuotojus, jie pastebi, kad su manimi labai nuobodu važiuoti. Ir tikrai kartais pasiduodi bendram srauto tempui. Jei vasarą į pajūrį dauguma lekia 130 kilometrų per valandą greičiu, labai sunku važiuoti 90 ar 100 kilometrų per valandą, nes jautiesi besivelkantis. Tuomet tenka šiek tiek spūstelėti greičio paminą.
– Tarp naujų siūlymų vairuotojams – ir atsinaujinti savo pirmosios pagalbos rinkinius transporto priemonėse, į juos pridedant spaudžiamuosius tvarsčius, ledo maišelius, turniketus. Nors kol kas tokie siūlymai nukeliami ir nepriimami, ką manote apie tai?
– Būtų gerai, kad visiškai nepriimtų tokios tvarkos. Kam žmogui reikalingas turniketas, jei jis nemoka juo naudotis? Klausimas, ar juo apskritai kas nors naudosis. Taigi nemanau, kad to reikia.
Pavyzdžiui, medikai kas penkerius metus atnaujina įgūdžius, kad galėtų suteikti pirmąją pagalbą, nes to, ką mokeisi prieš 10 ar 20 metų, neprisimeni. Maža to, jei blogai uždėsi turniketą, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Tuomet klausimas – kam reikia to reikalauti?
