Vieni kuria patys, kiti prašo pagalbos
Seniai praėjo tie laikai, kai automobilio centrinėje konsolėje tebuvo oro kondicionieriaus valdymo mygtukai ir radijo grotuvas. LED lemputėmis apšviestas šiuolaikinių automobilių salonas su jutikliniais paviršiais ir dideliais ekranais primena futuristinius kosminius erdvėlaivius.
Kita vertus, jeigu visoms naujame modelyje montuojamoms funkcijoms reikėtų priskirti po fizinį mygtuką, ergonomika taptų painesnė nei „Boeing 747“ kabinoje. Tuo tarpu gera multimedijos sistema gali dailiai pateikti ne tik pagrindinių prietaisų valdymą, automobilio duomenų atvaizdavimą, navigacijos rodmenis ar galinio vaizdo kameros transliaciją, bet ir mobiliojo telefono projekciją.
Šiuolaikiniai automobiliai yra itin sudėtingi – tarsi kompiuteriai ant ratų. Tačiau patys dar nevažiuoja. Ar bent jau kol kas negali. Dėl to galybė funkcijų neturėtų blaškyti vairuotojo.
Automobilių multimedijoms pagal funkcionalumą pasiekus planšetinių kompiuterių lygį, gamintojai pasuko skirtingais keliais. Vieni toliau kuria ir tobulina nuosavas sistemas, o kiti išsižada savo įdirbio ir kooperuojasi su programinę įrangą kuriančiomis bendrovėmis.
Pavyzdžiui, „Hyundai“ naudoja savo sukurtą multimediją, „Renault“ – „Android Automotive“, „Ford“ bendradarbiauja su „Microsoft“, o „Volvo“ savo sistemą iš pradžių kūrė su „Apple“, o dabar perėjo prie „Android“. Būdai skirtingi, bet visi gamintojai siekia to paties tikslo – geros daugialypės terpės sistemos.
Greita, logiška ir raiški
„Manau, kad kokybiškai multimedijai būtini trys esminiai dalykai. Pirmiausia – veikimo greitis. Antra – patogus, sąmoningai sudėliotas meniu. Trečiasis gal nėra kritinis, bet vis vien svarbus – tai gera raiška ir kokybiškos vizualizacijos“, – sako automobilių technologijas nuolat nagrinėjantis ir multimedijų pro akis niekada nepraleidžiantis „Autoplius“ komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas.
Žmonės nenori, kad procesai strigtų kuriame nors jų įrenginyje. Ypač šiais galingų technologijų laikais. Tačiau pašnekovas tvirtina, kad vairuojant itin didelę reikšmę turi greitas įrangos veikimas, mat vairuotojo dėmesys visų pirma privalo būti nukreiptas ne į ekraną, o į kelią.
„Palietęs ekraną, tikrai nedegi noru laukti ar dirsčioti į jį, kad įsitikintum, ar tas paspaudimas ką nors pakeitė. Vairuoji, paspaudei, pažiūrėjai į kelią, nukreipei žvilgsnį į ekraną ir jau pageidauji matyti kitus žingsnius“, – aiškina G. Dauparas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip lengva ekrane pasirinkti funkcijas. Automobilis yra judanti objektas, vairuotojui dažnu atveju gali būti sunku stabiliai išlaikyti ranką ar pataikyti į mažytes ikonas. Reikšmingas ir meniu.
„Meniu turėtų būti sudėliotas sąmoningai, kad būtų pakankamai lengva pasiekti vieną ar kitą funkciją, vaikščioti iš vieno lango į kitą. Juk vairuojant visai nėra noro ilgai naršyti ieškant reikiamos funkcijos“, – pažymi pašnekovas.
„Autoplius“ atstovas taip pat pabrėžia ir kokybiškų vizualizacijų svarbą. Jos turi būti ne tik raiškios, patraukliai apipavidalintos, bet ir aiškiai perteikiančios informaciją, kad šią pamatyti būtų galima akimirksniu, beveik neatitraukiant akių nuo kelio.
Automobiliuose – galingiausi kompiuterių elementai
Kaip gerą multimediją kuria gamintojai? Pavyzdžiui, „Hyundai“ programinę įrangą kuria patys, o kad nauja „Blue Link“ sistema veiktų itin operatyviai, be jokio delsimo, 2020-aisiais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su kompiuterinės technikos gamintoja „Nvidia“.
„Blue Link“ sistema sukurta taip, kad vairuotojas intuityviai, kaip įmanoma greičiau rastų norimą funkciją. Vienu mygtuku iš bet kurio lango pasiekiamas meniu primena išmanųjį telefoną: jame ikonomis vairuotojui pateiktos visos funkcijos, kad jas būtų galima aktyvuoti vienu spustelėjimu. Pagrindinės funkcijos: radijas, medija, žemėlapis pasiekiamos greitosiomis nuorodomis.
Panašiu principu multimedijos sistemas automobilių gamintojams kuria ir programinės įrangos gamintojai. Tik neretai jie į ekraną perkelia absoliučiai visą valdymą. Štai naujieji „Volvo“ jau nuo 2015-aisiais pasirodžiusios XC90 kartos praktiškai nebeturi fizinių mygtukų. Net ir klimato kontrolės sistema yra reguliuojama per ekraną.
„Hyundai“ neatsisakė klimato kontrolės bloko tam, kad svarbiausi ir dažniausiai naudojami prietaisai vairuotojui būtų pasiekiami nuolat, nepriklausomai nuo to, kokia informacija rodoma ekrane.
Religinė kova
G. Dauparas išmaniųjų telefonų programinės įrangos gamintojų sistemas automobiliuose vertina gerai. Vis dėlto programinės įrangos kūrimas yra jų duona. Tačiau čia pasitaiko kitų niuansų – pavyzdžiui, „Volvo“ automobiliuose montuojama „Android Automotive“ sistema tik 2022-ųjų viduryje pradėjo palaikyti „Apple CarPlay“, tačiau telefonas su automobiliu turi būti sujungtas laidu.
Technologijų pasaulyje „Android“ sistemos kūrėjai „Google“ aršiai kovoja su „Apple“. Tarp technikos naudotojų tai – tarsi skirtingos religijos, kurių skirtumai atsispindi įrenginiuose bei programinėje įrangoje.
Netgi ten, kur vieno gamintojo sistema leidžia sujungimą su kitos operacinės sistemos įrenginiu, gali būti apribojimų. Pavyzdžiui, viena operacinė sistema gali būti prijungta belaidžiu režimu, o kita – tik laidu. Savo multimedijos sistemas kuriantys gamintojai, tokie kaip „Hyundai“, šiuo atveju išlieka nepriklausomi.
Junglumas su telefonu tapo ypač svarbiu aspektu kalbant apie transporto priemonės multimediją. Didelė gyvenimo dalis persikėlė į telefoną, o telefonas – į automobilį. Tai – pavojinga, dėl to buvo sukurtos „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ programėlės, atvaizduojančios telefono funkcijas automobilio multimedijoje, kad vairuotojas vairuodamas savo mašiną telefoną laikytų kišenėje.
