„Retų modelių paklausa tiesiogiai priklauso nuo ekonominės gerovės – kuo daugiau žmonės uždirba, tuo dažniau gali sau leisti retus modelius. Vis dažniau žmonės atkreipia dėmesį į retesnį modelį ar retesnę populiaraus modelio versiją, riboto leidimo seriją. Rinkoje dar vis galima rasti įdomesnę, rečiau pasitaikančią vieno ar kito modelio versiją, kurią savininkas parduoda už rinkos vertę, neįvertindamas to, kad tas automobilis, galbūt, yra vertas daugiau“, – pastebi „Autogidas.lt“ vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Jis priduria, kad kartais žmonės parduoda senesnį „Audi“ ar „Volkswagen“ modelį, kuris jau yra klasifikuojamas kaip istorinė transporto priemonė už visiškai nedidelę kainą, nors jo kaina jau turėtų būti ne kaip seno, o kaip istorinio automobilio. Ypač, jeigu tai gerai išlaikytas automobilis su originalia komplektacija.
„Vienas pagrindinių automobilio vertės kriterijų yra kiek tokių modelių išleista, taip pat, kokia automobilio būklė. Svarbu, ar jis nebuvo daužtas, dažytas ar remontuotas“, – sako bendrovės „Deals on Wheels“ bendraįkūrėjas ir vadovas Laurynas Boguševičius.
Per metus gali pabrangti dešimtadaliu
L. Boguševičius pasakoja, kad vien jo vadovaujama bendrovė į Lietuvą yra atvežusi apie 15 proc. visų šalyje esančių išskirtinių automobilių. Pasak pašnekovo, dažniausiai tokius automobilius kasdienėms kelionėms renkasi pasiturintys gyventojai arba kolekcionieriai, kurie ieško vienetinių modelių variacijų. Būtent tokie automobiliai, anot L. Boguševičiaus, yra ne tik traukiantys žvilgsnius, bet ir atlieka investicinę funkciją.
„Yra žmonių, kurie įsigyja tam tikrą automobilį, kuris kainavo kelis šimtus tūkstančių eurų, o praėjus 11 mėnesiams, jo kaina paaugo 10–15 proc. Joks bankas, joks indėlis tokios grąžos neduoda“, – pastebi pašnekovas.
Tuo metu E. Narbuntovičius sako, kad bėgant metams paklausūs tampa ir savo laiku kultiniais automobiliais laikyti modeliai. Pavyzdžiui, 1990 metų laidos BMW 325 E30 modelis, kurį galima rasti ir portale „Autogidas.lt“, dar ne taip seniai buvo mėgiamas jaunųjų vairuotojų. Tačiau ilgainiui tokių gero stovio automobilių skaičius sumažėjo, o tai atsiliepė ir automobilio kainai.
„Pasiekęs 30 metų amžių automobilis priskiriamas prie istorinių modelių. Tačiau toks automobilis yra vertingas nebent tuo atveju, jeigu turi didelį kiekį išlikusių originalių detalių. Įtaką vertei daro ir gamintojas, pavyzdžiui, „Alfa Romeo“. Nors visuomenėje šie automobiliai laikomi ne pačiais patikimiausiais, tačiau jie kur kas labiau vertinami istorinių automobilių kolekcionierių, nei „Audi“ ar „Volkswagen“. Daug didesnę vertę turi ir tie modeliai, kurių pagaminta buvo sąlyginai nedaug“, – pažymi E. Narbuntovičius.
Medžioja roko žvaigždžių dekoruotus modelius
„Autogidas.lt“ vadovas akcentuoja, kad būtent riboto leidimo automobilius entuziastai medžiote medžioja. Pavyzdžiui, BMW laimėjus DTM serijos lenktynes buvo pagaminta vos 250 M3 modelių, kurie skirti šiai progai. Pasak E. Narbuntovičiaus, toks automobilis mažai kuo skiriasi nuo serijinės versijos, tačiau kolekcininkai jas tiesiog medžioja.
„Prieš porą dešimtmečių buvo itin populiaru leisti serijinius modelius dekoruotus žinomų žmonių. Techniškai jie buvo identiški paprastam modeliui, tačiau gerai išlaikyti egzemplioriai dekoruoti įžymybių pirkėjams turi kur kas didesnę vertę. Savo laiku tokius automobilius dekoravo „Bon Jovi“, „Scorpions“ ir kiti“, – sako „Autogidas.lt“ vadovas.
„Deals on Wheels“ vadovas L. Boguševičius pažymi, kad Lietuvos rinka yra maža, todėl ir išskirtinių automobilių čia tėra kelios dešimtys. Tačiau tai nereiškia, kad kitos šalys slepia išskirtinių automobilių lobynus. Pasak L. Boguševičiaus, kartais automobilių tenka ieškoti ne vienoje užsienio šalyje.
„Nėra taip, kad kažkuri valstybė turi išskirtinai daug išskirtinių retų automobilių. Elementaru, kad mes, kaip maža rinka tokių automobilių turime nedaug. Bet net ir mes gavę užsakymą labai išskirtiniam automobiliui, ieškome jo 7-iose ar dar daugiau šalių, randame vos vieną arba du variantus. Jų ne tik, kad nėra, bet jų ir parduoti nenori, nes savininkai supranta, kad kaina sparčiai auga“, – pastebėjimu dalijasi L. Boguševičius.
