Elektromobilių baterijos gaminamos iš ličio, o jo gavyba yra labai tarši ir reikalaujanti daug energijos išteklių. Pavyzdžiui, garinimo būdu išgauti tonai ličio reikia net 70 tonų vandens. O atgabenti tokius kiekius vandens, pavyzdžiui, į Atakamos dykumą, kur jis išgaunamas, nėra labai pigu ir lengva. Išgauti litį kasybos būdu šachtose yra dar blogiau. Tai 3,5 karto taršesnis būdas.
Tačiau Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyriausiasis specialistas Aurimas Jančiauskas naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad elektromobiliai yra vienas iš svarbiausių būdų, kaip sušvelninti klimato kaitos poveikį, kurį sukelia dyzeliu ir benzinu varomos transporto priemonės dėl išmetamo anglies dioksido kiekio.
„Didėjant elektromobilių rinkai atsiranda vis daugiau iššūkių dėl žaliavų, reikalingų elektromobilių baterijoms pagaminti. Ličio gavyba jau seniai sulaukė kritikos, tačiau ekologinių ličio gavybos standartų nėra.
Naujame baterijų reglamente bus numatytas kuo didesnis ličio jonų baterijų perdirbimo veiksmingumas, kuriuo siekiame, kad kuo daugiau baterijų būtų naudojamos pakartotinai ar perdirbamos“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino A.Jančiauskas.
Nors elektromobilio pagaminimas yra labai taršus, tačiau valdininkai vis tiek keliasi tikslus, kad nuo 2030 m. bent pusė lietuvių važinėtų su elektromobiliais. Tačiau ką jie darys su senomis baterijomis, kurios yra itin taršios ir pavojingos?
Siekia sukurti baterijų stebėjimo sistemą
Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vyriausiasis specialistas pažymėjo, kad šiuo metu ministerija dalyvauja baterijų ir baterijų atliekų reglamento svarstyme, kuriame yra išskirtos elektra varomų transporto priemonių baterijos, galiojančioje direktyvoje šio tipo nebuvo.
Nuo kitų metų reglamente yra numatyta sukurti elektroninio keitimosi informacijos sistemą ir elektroninį pasą, kurie bus susieti su baterijos QR kodu, taip bus sukurta baterijų stebėjimo sistema.
Reglamente yra aiškiai įvardintos elektra varomų transporto priemonių platintojų pareigos, kurios nurodo, kad baterijų atliekos turi būti nemokamai surenkamos galutinio vartotojo vietoje, t. y., automobilių platintojų atstovybėje ar jų nurodytoje surinkimo vietoje. Platintojai priimtas baterijų atliekas perduoda gamintojams arba gamintojo atsakomybę perimančioms organizacijoms. Taip pat keičiant ar remontuojant baterijas naudotojas turės būti informuojamas apie baterijų atliekų priėmimo tvarką.
Baterijų gamintojai platinimo teritorijoje galutiniams naudotojams ir platintojams turės teikti informaciją apie baterijų atliekų prevenciją ir tvarkymą – baterijų atliekų surinkimo sistemas, baterijų pakartotinį naudojimą, paskirties keitimą.
Populiarėjant elektromobiliams, daugėja ir jų naudotų baterijų, kurias reikia perdirbti ar panaudoti dar kartą. Pasak A.Jančiausko, elektromobilių baterijos Lietuvoje dar neperdirbamos, tačiau atliekų tvarkytojai jomis tinkamai pasirūpina perduodami jas specializuotiems tvarkytojams Europos Sąjungoje.
A.Jančiauskas sakė, kad šiuo metu elektra varomų transporto priemonių baterijas galima atiduoti atliekas tvarkantiems tvarkytojams arba priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat esą baterijas priima automobilių gamintojų atstovai Lietuvoje.
„Lietuvoje jau yra įmonė „Battec“, kuri vykdo bandomąjį projektą dėl elektromobilių baterijų panaudojimo keičiant paskirtį. Ji pagamino pirmuosius Lietuvoje stacionarius energijos kaupiklius iš naudotų elektromobilių baterijų“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė jis.
Patys sugalvojo būdą
„EV centro“, taisančio elektromobilius ir hibridines transporto priemones, vadovas Ričardas Matusevičius pabrėžė, kad naudotos elektromobilių baterijos šiai dienai yra problema, nes esą su utilizacija Lietuvoje yra prasta situacija.
Įmonė senas elektromobilių baterijas parduoda į kitas šalis – įmonėms, kurios užsiima rezervinio maitinimo šaltiniais bei baterijas panaudoja antrą kartą.
Pasak pašnekovo, tai visai apsimoka daryti, nes greičiausiai jei leistų utilizuoti baterijas Lietuvoje, už tai prašytų pinigų.
„Kartais senos baterijos panaudojamos remontui, kai trūksta tam tikrų dalių geroje baterijoje. Tačiau pačiose remonto dirbtuvėse paliekamos vos kelios baterijos“, – teigė R.Matusevičius.
Norint baterijas sandėliuoti, reikia jas įkrauti iki 70 proc. Be to, R.Matusevičius pasakojo, kad pati elektromobilio baterija sveria apie 300–500 kg, todėl klientai neturi kur jų dėti: „Juk tu nepakelsi jos ir nenusineši kažkur. Tai yra pakankamai pavojingas daiktas, nes ten yra ličio jonų baterijos, kurias sutrenkus ar pažeidus gali kilti gaisras.“
„Tiek gamyba baterijos, tiek jos utilizavimas padaro daugiau taršos ir žalos nei realios naudos.
Pavyzdžiui, „Leaf“ elektromobilių baterijos šiuo metu leisgyvės, o kur jas toliau dėti? Kiekvienas gamintojas nusimatęs, kaip reikėtų utilizuoti baterijas, tačiau kas šiai dienai tai darytų – nėra“, – pastebėjo jis.
Elektromobilių remontų dirbtuvės baterijų problemas turi spręsti patys, nes, pasak, „EV centro“ vadovo, draudimo bendrovės Lietuvoje kratosi atsakomybės dėl baterijų ir į visa tai žiūri atsargiai.
Dar sulauksime sprendimo būdų
Oficialaus „Nissan“ autocentro „Raitas“ vadovas Evaldas Rupšys naujienų portalui lrytas.lt pažymėjo, kad kol kas „Nissan“ elektromobiliai gan nauji, todėl problemų su baterijomis nebuvo, bet jei tai nutiktų – sumažintų kainą naujai baterijai, o seną paimtų sau.
„Mums nėra sudarytos sąlygos taisyti sugadintų baterijų, todėl, jei susidurtume su problemomis, siųstume ją į Talino gamyklą. Nežinau, ar dabar yra Lietuvoje, kas gali išardyti bateriją, sustatyti naujus komponentus ir vėl padaryti, jog ji veiktų“, – sakė jis.
E.Rupšys minėjo, kad daugėjant elektromobilių skaičiui galbūt atsiras nepriklausomos aikštelės, kurios surinks elementus ir juos sandėliuos, perdirbinės.
„Pavyzdžiui, „Nissan“ Amsterdame planavo perdirbtas baterijas panaudoti stadiono apšvietimui. Bet nežinau, ar įgyvendino šį planą“, – pabrėžė pašnekovas.
Be to, autocentro „Raitas“ vadovas kalbėjo, kad vairuotojai ne visada privalo ieškoti, kur priduoti sugadintą bateriją, nes dažnai automobilio gamintojas gali ją priimti dėl suteikiamos garantijos.
Daug panaudojimo būdų
Įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius naujienų portalui lrytas.lt akcentavo, kad jie bėdų su senomis baterijomis neturi, nes dirba tik su naujomis transporto priemonėmis. Tačiau jis tvirtino, kad yra labai daug panaudojimo būdų, kur galima pritaikyti senas baterijas.
Pasak jo, dauguma automobilių gamintojų grąžina baterijas gamykloms bei jos yra perdirbamos. Vienas iš populiariausių šiuo metu būdų – parduoti asmenims, kurie gamina elektros baterijas namuose arba utilizuoti jas.
„Vairuotojams laikyti elektromobilių baterijas garažuose nėra saugu, nes jos nuodingos bei kenksmingos. Elektromobilių baterija yra lyg televizoriaus pultelio baterija, tik daug kartų didesnė“, – paaiškino jis.
Įmonės „Deals on Wheels“ įkūrėjo nuomone, kiekviena valstybė, pastebėjusi, kad baterijų utilizavimas yra problema, gretai sureguliuos visą situaciją. Be to, juose yra daug vertingo metalo.
„Elektromobilių ir vidaus degimo variklių principai yra tokie patys. Anksčiau nešdavome priduoti variklį, o dabar nešime bateriją. Šiuo metu yra ne elektromobilio, o valstybės tvarkos problema“, – pridūrė pašnekovas.
L.Boguševičius, kol kas nemato didelės problemos Lietuvoje: „Elektromobilių senų baterijų nėra daug. Nebent tos, kurios pagamintos iki 2016 m., nes jos buvo neišsivysčiusios ir greitai nusidėvėdavo.“
Elektromobilių baterijos naudojamos netinkamai arba naudojamos ne pagal paskirtį gali kelti pavojų, pažeistos ličio jonų baterijos užsiliepsnoja, ypač jei yra įtrūkusios arba paveiktos trumpojo jungimo, šių baterijų nereikėtų palikti saulės atokaitoje.
Kai baterijos tampa nebenaudojamos, gyventojai jas turi atiduoti baterijų atliekų surinkėjams arba automobilių platintojų atstovybėms.
