Šio sezono arkliukas
VĮ „Regitra“ atstovė Justina Kazragytė teigia, kad iki šių metų lapkričio 15–osios dienos savo vairuotojų pažymėjimus žyme B100, žyminčia, kad asmuo gali vairuoti motociklą iki 125 kub.cm., papuošė 2100 vairuotojų. Palyginimui galime pasakyti, kad A kategorijos egzaminą, leidžiantį vairuoti bet kokios galios motociklus, laikė 4204 asmenys.
Įdomu, kad pažvelgus į šių metų transporto priemonių registrą, matome, kad pirmą kartą Lietuvoje registruotų motociklų, kurių galia didesnė nei 49 kub.cm, bet mažesnė nei 125 kub.cm. registruota 2194. Beveik tiek pat, kiek ir įgijusių teisę tokias transporto priemones vairuoti.
Susidomėjimą motociklais iki 125 kub.cm pastebi ir prekiaujantieji dviratėmis trasnporto priemonėmis.
Daugiau, kaip 20 metų oficialaus „Piagio Group“ produkcijos importuotojo įmonės „VeTaKa“ vadovas Karolis Veta tvirtina, kad net pusė šiemet parduotų „Vespų“ sudarė būtent 125 kub.cm. modeliai.
„Žmonės laukė šio įstatymo. Buvo net tokių klientų, kurie jau pernai pavasarį paliko avansą už norimą motociklą, nors žinojo, kad leidimas vairuoti įsigalios tik nuo 2021 m. rugpjūčio 1 dienos“, – pasakoja K. Veta.
Jis atkreipė dėmesį į tendenciją, kad atsiradus palengvintai galimybei vairuoti lengvuosius motociklus, krito susidomėjimas galingesniais modeliais.
„Tam, kad sėstum prie „Vespos“ ar kito panašaus modelio motociklo vairo, kurio variklio galingumas siekia 200 ar 300 kub.cm. turi turėti mažiausiai A1 kategoriją, tad žmonės ėmė svarstyti, kad daug palankiau yra rinktis 125 kub.cm modelį, o galimybę jį valdyti įgyti vos ne per kelias dienas“, – pasakojo motociklų pardavėjas.
Renkasi naujus
Panašiai situaciją vertina ir naujais bei naudotais motociklais prekiaujančios įmonės „Moto INN“ vadovas Mindaugas Gulbinskas.
Pasak jo, priimtas įstatymas itin pagyvino lengvųjų motociklų rinką. „Suaktyvėjo pirkėjai, ieškantys tokių motociklų, tad suaktyvėjo ir rinka – tiek pirminė, tiek antrinė. Be to mes pastebėjome, kad neretai rinkdamiesi 125 kub.cm. motociklą, pirkėjai žvalgosi į naujas, o ne naudotas transporto priemones. Viską lemia kaina.
Yra motociklų, kurių 125 kub.cm. versija kainuoja apie 4 tūkst. eurų. Naudotas modelis gali kainuoti tūkstančiu ar pusantro tūkstančio pigiau, tačiau klientai supranta, kad įsigiję naują motociklą jie turės mažiau rūpesčių, tad neretai žvalgosi būtent tokių variantų“, – pasakoja M. Gulbinskas.
Atsiradęs didesnis susidomėjimas lengvaisias motociklais, pasak K. Vetos visiškai nesumažino žmonių noro rinktis motorolerius, kurių galingumas neviršija 49 kub.cm.
„Viskas labai paprastai paaiškinama. Galimybę supaprastinta tvarka įgyti teisę vairuoti 125 kub.cm motociklą atsiranda sulaukus 24 metų ir turint bent 2 metų vairavimo stažą, tad visi iki 24 metų, kurie nenori laikyti A1 kategorijos egzamino vis dar renkasi motorolerius iki 49 kub.cm.“, – pasakoja motociklų pardavėjas.
Rinkosi daugiausia didmiesčių gyventojai
Vairavimo mokyklų tinklo „ARV-Auto“ vadovas Valdas Šlepikas prisipažįsta, kad iš pradžių buvo labai skeptiškas dėl šio įstatymo, tačiau šie metai parodė, kad žmonėms tokia galimbė pasirodė patraukli.
„Mes net įsigijome 4 papildomus motociklus šiems mokymams vykdyti, nes pajutome, kad su anksčiau turėtais nespėjame patenkinti norinčiųjų išmokti važiuoti poreikio, tačiau reikia pasakyti, kad šiuos mokymus lankė daugiausia didmiesčių gyventojai. Mažesniuose miesteliuose tokia galimybe pasinaudojo vos vienas kitas asmuo“, – atkreipė dėmesį V. Šlepikas.
Jis svarstė, kad galbūt kaimiškuose vietovėse žmonės nusprendžia važinėti be specialaus kodo vairuotojo pažymėjime.
Jam antrina ir K. Veta bei M. Gulbinskas pabrėždami, kad didžioji dauguma tokius motociklus įsigijusių asmenų yra miesto arba tiksliau priemiesčių gyventojai, kuriems tenka naudotis ir užmiesčio keliais, kur vairuodamas galingesnį ir didesnį greitį nei motoroleris išvystančią transporto priemonę jautiesi saugiau.
„Pirkėjai, kurie rinkosi tokius motociklus, jau subrendę, turintys tiek vairavimo, tiek gyvenimiškos patirties, maždaug 35 metų ir vyresni“, – sako K. Veta.
„Moto Inn“ vadovas prideda, kad dalis pirkėjų tokias transporto priemones rinkose dėl ekonominio išskaičiavimo.
„Jeigu asmuo daug juda mieste, tai tokio motociklo eksplotacija jam yra ženkliai pigesnė nei automobilio – kelis litrus šimtui kilometrų siekiančios degalų sanaudos, beveik neprarandams laikas kamščiuose, palengvinimai eisme, tokie kaip galimybė važiuoti A juosta, visa tai leidžia žmonėms būti mobilesniems. Ir mes matome iš savo klientų, kad yra tokių, kurie per šiuos metus jau nuvažiavo po 5000 kilometrų“, – pasakoja M. Gulbinskas.
Ir elektriniais motoroleriais bei motociklais prekiaujantis verslininkas pripažįsta, kad elektros jėgaine varomos dviratės transporto priemonės lietuvių dėmesio sulaukia, tačiau ryžtis jas įsigyti neskubama.
„Nors visi supranta, kad eksplotacija bus pigesnė, tačiau pirminė investicija įsigyjant tokią transporto priemonę yra maždaug daugiau nei tūkstančiu eurų didesnė“, – sako M. Gulbinskas.
A kategorija populiariausia iki 40 metų
Motociklų pardavėjai, kalbėdami apie kitus metus, tikina, kad susidomėjimas greičiausiai atslūgs.
„Pirmoji banga tų, kurie degė noru jau praėjo šiemet, tad natūralu, kad kitąmet tokio susidomėjimo nesulauksime“, – sako K. Veta, tačiau M. Gulbinskas teigia, jau dabar sulaukiantis klientų, kurie pasivažinėję sezoną su 125 kub.cm. variklį turinčiu motociklu, sakosi esą pribrendę galingesniam.
„Jeigu iš tų 2100 šiemet įgijusių teisę vairuoti lengvuosius motociklus, bent pusė nuspręs persėsti ant galingesnių motociklų arba ir toliau išliks aktyvūs motociklizme, tai jau bus geras rezultatas“, – sako M. Gulbinskas.
VĮ „Regitra“ duomenimis iki lapkričio 15 dienos egzaminą A kategorijai gauti išlaikė 4024 žmonės. Didžiausios amžiaus grupės – 20–29 metų ir 30–39. Abiejų šių grupių asmenys sudaro liūto dalį A kategorijos egzaminą laikiusiųjų – apie 3500. Beje, A kategorijos egzaminą iš pirmo karto išlaiko kiek daugiau nei psuė jį laikančiųjų.
Kalbant apie dažniausiai pasitaikančias kritines klaidas, A kategorijos egzaminų metu jos yra susijusios su pusiausvyra, motociklo ir sankabos valdymu, įspėjamųjų signalų rodymu, greičio pasirinkimu bei situacijos stebėjimu ir žvalgymusi.
Neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu, t. y. aikštelėje susiduria su gairele. Dažnai kritinė klaida pažymima ir tuomet, kai nevykdoma eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų.
„Priežasčių, dėl kurių praktikos egzamino metu įvyksta šios klaidos, gali būti įvairių. Pavyzdžiui, stresas, kuris dažnai pakiša koją, norint sėkmingai išlaikyti praktikos egzaminą. Nerimas ne tik blaško egzaminuojamąjį, bet taip pat ir sukelia nepasitikėjimą savo jėgomis.
Dar viena svarbi priežastis – įgūdžių stoka. Neretai į egzaminą atvykęs asmuo dar nėra pasirengęs savarankiškai bei saugiai dalyvauti viešajame eisme“, – teigiama „Regitros“ atstovės atsiųstame atsakyme.
