Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai visą lapkritį vykdys antrąjį akcijos „Garažiukas – Kaminukas 2022“ etapą. Pirmasis vyko pavasarį.
Aplinkosaugininkai tikrina įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius transporto priemones.
Ypatingas dėmesys skiriamas tiems veiklos vykdytojams, kurie ja užsiima nelegaliai. Taip pat akcijos metu tikrinama, ar asmenys ir įmonės, užsiimančios automobilių priežiūra, remontu arba ardymu, šildymui naudoja tinkamą kurą, kaip tvarkomos susikaupusios atliekos.
Nurodė svarbius tikslus
„Svarbu, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas kuo mažiau kenktų aplinkai. Daugiausia transporto priemonių atliekų susidaro pas jų ardytojus bei autoservisuose automobilių remonto metu“, – kalbėjo Aplinkos kokybės departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.
Pasak jo, aplinkosaugininkai šios akcijos metu dėmesį kreips ne tik į įmones, vykdančias šią veiklą, bet ir į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose užsiimančius transporto priemonių technine priežiūra, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP).
„Vis dar pasitaiko, kad asmenys, remontuojantys ir ardantys automobilius, susidariusias atliekas – skudurus, plastiką, tepalus, pavojingus skysčius ar kitas medžiagas – naudoja patalpoms apšildyti arba tiesiog jų atsikrato sudegindami kuro deginimo įrenginiuose. Tokiais atvejais itin teršiamas oras ir kenkiama žmonių sveikatai“, – perspėjo P.Rutkauskas.
Pasak aplinkosaugininko, akcijos tikslas – ne bausti, bet skatinti veiklą vykdyti neteršiant aplinkos.
Žvilgsnis – į pakraščius
„Vertinant kelerių pastarųjų metų rezultatus matyti, kad tiek gyventojų pranešimų, tiek pačių pažeidimų mažėja. Galbūt pokyčiams įtakos turėjo didesnės nuobaudos, galbūt aktyvesnė kontrolė“, – svarstė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.
Paskelbus akciją gaunama kauniečių pranešimų apie įtarimą keliančią veiklą garažuose, o dėl atliekų deginimo šaltuoju metų laiku skundai plaukia be paliovos.
Tačiau, pasak R.Žitkevičiūtės, nėra dažni atvejai, kai tokie gyventojų pranešimai pasitvirtina.
„Gerokai dažniau netinkamos atliekos deginamos privačiuose gyvenamuosiuose namuose“, – kalbėjo aplinkos apsaugos specialistė.
Prie garažų jos kolegos dažniau aptinka netinkamai sukrautų įvairių atliekų, tepalų sankaupų.
R.Žitkevičiūtės duomenimis, miesto centre pažeidimų beveik nefiksuojama, gerokai daugiau jų miesto pakraščiuose, Kauno rajono teritorijoje. Aplinkosaugininkai dažniau lankosi ten, kur anksčiau nebuvo užsukę, viena tokių vietovių šiemet – Narėpai.
„Balandžio mėnesį vykusio pirmojo etapo metu Kauno mieste ir rajone buvo patikrinta 16 juridinių (nustatyti 6 pažeidimai) ir 12 fizinių asmenų (nustatyta 10 pažeidimų).
Lapkritį akcija tik prasidėjo, patikrinti 6 objektai ir pažeidimų jau taip pat nustatėme“, – pranešė R.Žitkevičiūtė.
Regi neblogų pokyčių
Nenoras rūšiuoti atliekas arba netinkamas išrūšiuotų atliekų laikymas – dažniausiai Kaune pastebimas pažeidimas.
„Atliekos paliekamos po atviru dangumi, netinkamose talpyklose, neženklintos, nesudarytos sutartys su atliekų tvarkytojais, kurios reikalingos apskaitai bei priežiūrai“, – vardijo R.Žitkevičiūtė.
Ji džiaugėsi, kad sumažėjo atvejų, kai atliekos išvis nerūšiuojamos arba meistras net nežino, kaip tai reikėtų daryti.
„Niekam nebekyla minčių tepalo pilti už garažo kampo“, – kalbėjo R.Žitkevičiūtė.
Gerų pokyčių įvyko tvarkant padangas, garažuose dirbantys meistrai jas dažniausiai išveža į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
„Aikštelės skirtos priimti padangas tik iš fizinių asmenų, tačiau geriau jas iš garažų vežti į aikšteles negu į mišką“, – įsitikinusi Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė.
Jeigu padangų sankaupa aptinkama garažų masyvo teritorijoje, bendrijos pirmininkas įpareigojamas jomis tinkamai pasirūpinti.
Kelerius metus neaptinka net padangų
Danutė Macenkaitė, Dainavos bendruomenės centro „Draugystė“ vadovė:
„Pašilės gatvės prieigose įsikūrusios dvi garažų bendrijos ir abi tvarkosi pavyzdingai. Iš gatvės pusės net garažų durys nudažytos viena spalva.
Viename garaže įsikūrusios automobilių ratų montavimo dirbtuvės, bet niekada pati nemačiau ir negavau skundų dėl netvarkos prie dirbtuvių ar mėtomų atliekų, padangų.
Kai dar dirbau seniūnaite, kartais aptikdavau tiesiog kiemuose sukrautų senų padangų, bet jau 7–8 metus tokių dalykų nepasitaiko. Aš net pati stebiuosi, kad žmonės tapo tokie sąmoningi.
Aišku, galbūt ne visame mieste tokia situacija. Itin dideli garažų masyvai driekiasi Šiaurės prospekte, juose vykdoma daugiau veiklos, todėl ir pažeidimų gali būti daugiau.“
Baudų dydžiai už pažeidimus – įspūdingi
Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingų ir nepavojingų atliekų (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), turi atliekų susidarymo apskaitą tvarkyti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
Užsiimant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų fiziniams asmenims tai užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų.
Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.
Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.
Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.
