Palangiškio išgražintos transporto priemonės važinėja po visą Europą „Naiviai tikėjausi, kad pradėjęs dirbti sau, galėsiu ilsėtis kada panorėjęs. Viskas buvo atvirkščiai – iš pradžių atrodė, kad iš viso nebeliko laisvo laiko, bet dabar jau išmokau atskirti darbą nuo poilsio“, – pasakoja D. Valčiukas.
Aerografija dabar pagrindinis 42-ejų vyro darbas.
„Kažkada buvęs tik pomėgis tapo mano pagrindine veikla, iš kurios dabar ir duoną valgau. Piešti mėgau dar vaikystėje, bet niekaip neradau srities, kur tą pomėgį panaudoti. Maždaug prieš 12 metų per „Discovery„ kanalą pamačiau, kaip bičai paišo ant motociklų, ir iš karto užsikabinau.
Nieko nelaukęs nusipirkau reikiamą įrangą ir vos tik pabandęs supratau, kad viskas ne taip paprasta. Labai greitai įsitikinau, kad aerografija – sunkiai pažabojamas menas. Reikia įdėti labai daug darbo ir laiko, kol įvaldai pagrindinį įrankį – aerografą“, – pasakojo D. Valčiukas.
Niekada negirdėjusiems apie aerografiją D. Valčiukas paaiškino, kad tai primena grafičius, tačiau viskas kur kas subtiliau.
„Aerografija – tai tarsi juvelyrinis darbas, nes dažų srovelė purškiama labai plona, maždaug plauko storio. Tad reikia purkšti tiesiai ir tolygiai, ranka negali sudrebėti“, – pasakojo palangiškis.
Pasak D. Valčiuko, prireikė kone 4-erių metų, kol jis suvokė, kad jau persilaužė ir gali drąsiai imti į rankas aerografą.
„Žinoma, pradžioje buvo nemažai nervų, kol išmokau. Buvo kilusių minčių parduoti visą įrangą, bet persilaužiau. O vieną dieną suvokiau, kad šis mano hobis pradeda pjautis su darbu, tad mečiau darbą ir visa galva pasinėriau į aerografiją“, – prisiminė vyras.
Pasak jo, užsakymų jis gauna pačių įvairiausių. Piešia ir ant transporto priemonių, ir ant šalmų, o kartais klientai nori išskirtinio šaldytuvo ar kompiuterio. Beje, užsakymų gauna ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.
„Ši meno rūšis kilusi iš JAV, o dabar labai populiari daugelyje šalių. Visgi Lietuvoje gal dar nėra populiaru piešti ant automobilių. Matyt, lietuviai praktiški žmonės, galvoja apie tai, kaip vėliau tokį automobilį reikės parduoti. Užtat motociklus dekoruoja labai noriai“, – įžvalgomis dalijosi D. Valčiukas.
Paprastai klientai jam atsiunčia tik detalę, kurią nori pagražinti. Priklausomai nuo užsakymo dydžio ir sudėtingumo, prie vieno piešinio gali tekti praleisti ir savaitę, o kartais ir visą mėnesį.
„Kainos nėra didelė paslaptis. Priklausomai nuo užsakymo dydžio, pavyzdžiui, motociklo degalų bako dekoravimas gali kainuoti ir 500, ir kelis tūkstančius eurų. Suprantama, tai nėra pirmojo būtinumo prekė, bet tie, kurie tam ryžtasi, paprastai negaili pinigų ir vertina šį darbą“, – pasakojo D. Valčiukas.
Pasiteiravus, ar yra gavęs keistų užsakymų, aerografijos meistras prisiminė linksmą nutikimą, kai vienas klientas paprašė ant šalmo išpiešti mylimosios portretą.
„Gavęs išpuoštą šalmą labai džiaugėsi, bet po kurio laiko atsiuntė man nuotrauką, kurioje šalmas jau guli prie šiukšlių konteinerio... Tiesiog taip susipyko su mylimąja, kad net šalmą teko išmesti. Tad gal visgi geriau ant transporto priemonės piešti ką nors neutralaus“, – juokėsi prisiminęs aerografijos meistras.
D. Valčiuko žiniomis, Lietuvoje nėra daug šios srities meistrų. Tuos, kurie aerografija užsiima profesionaliai, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Regis, Lietuvoje tai retas amatas. Bet aš suprantu kodėl. Ne kiekvienam užtenka kantrybės susidraugauti su aerografu“, – svarstė palangiškis.
Šiemet D. Valčiukas sėkmingai pasirodė tarptautiniame „Sparmax“ aerografijos konkurse. Jo darbas garbingiausioje automobilių kategorijoje užėmė III vietą. Žinant, kad iš viso šioje kategorijoje dalyvavo 800 dailininkų iš 40 pasaulio šalių, lietuviui tai išties garbingas įvertinimas.
