Vairuotojo pagalbinės sistemos – tokios kaip aktyvi greičio palaikymo sistema, juostos laikymosi sistema, avarinio stabdymo atsiradus kliūčiai sistema – jau seniai tapo visiškai įprastos naujų automobilių vairuotojams. Visos jos gali įsikišti ir kišasi į vairuotojo darbą – vienos stabdo, kitos sukinėja vairą.
Formaliai automobiliai jau seniai gali būti savavaldžiais, kliūtis visai ne technologijose. Kažkodėl tokios mašinos vis dar negali važinėti gatvėmis laisvai. Skeptikai sako, kad tokios transporto priemonės masiškai gatvėse nevažinės niekada.
Duodamas interviu agentūrai „Reuters“, „General Motors“ savavaldžių sistemų kūrimo padalinio „Cruise“ vadovas Kyle Vogt teigė, kad savavaldžių automobilių eismą kontroliuojantys operatoriai, tegu ir būdami ne pačiame automobilyje ir dirbdami nuotoliniu būdu, turėtų likti. Anot amerikiečio, taip pirkėjai jausis gerokai ramiau, nes jų automobiliai bus kontroliuojami ir prireikus įsikiš į darbą.
Tai reiškia, kad kompanija, kurianti savavaldžius automobilius, mano, jog tokie automobiliai niekada nebus savarankiški.
Pastaraisiais metais daugiau kaip dešimt didžiulių kompanijų visame pasaulyje kūrė autonominius automobilius, o startuolių išvis niekas nesuskaičiuoja – jie skaičiuojami dešimtimis.
Visai neseniai atrodė, kad savavaldžiams automobiliams atsirasti trukdo tik teisinė bazė ir atsakomybės įvykus nelaimei. Tačiau tokie įstatymai kai kur jau veikia – visoje eilėje JAV, netgi Vokietijoje jau veikia įstatymas, atitinkant tam tikrus reikalavimus nuimantis atsakomybę nuo automobilio vairuotojo, jeigu tai autonominė mašina. Tačiau nors toks įstatymas veikia jau daugiau kaip metus, keliuose autonominių automobilių nėra.
Vienintelis S klasės „Mercedes“ jau gali važiuoti autonomiškai, bet tik 13 tūkst. griežtai reglamentuotų kilometrų, kurie buvo specialiai sertifikuoti. Vokietijos masteliais, tai niekingai mažai. Tačiau tai nėra tikras autonominis režimas – vairuotojas vis tiek privalo būti pasiruošęs bet kada įsikišti į vairavimą.
Tai yra trečio lygio autonominė sistema, kokia yra ir „Tesla“. Tik ketvirto lygio sistemos leidžia vairuojant skaityti knygą. O juk dar yra penktas lygis, kur net neprivalomas vairas.
Elonas Muskas dar 2016 metais sakė, kad jau tuoj bus galima atsisakyti vairo. Mažai kas prisimena, kai japonai žadėjo Tokijo olimpiadoje paleisti į darbą autonominius automobilius, kurie vežios sportininkus. Deja, jų taip ir nebuvo. Dabar aišku, kad bent iki 2030 metų tokių automobilių rinkoje tikrai nebus.
Kur problema? Problema dirbtiniame intelekte. Kokie algoritmai nebūtų sukuriami, vis tiek visų situacijų kelyje nenumatysi ir automobiliai vis dar negali patys išspręsti kai kurių situacijų keliuose.
Paprasta situacija – jeigu per kelią pasišokinėdamas rieda kamuolys, vairuotojas sumažins greitį, bijodamas, kad netrukus į kelią gali išbėgti vaikas. Joks kompiuteris tokios situacijos neapskaičiuos. O išbėgus vaikui, reaguoti net elektronikai gali būti per vėlu. Tai tik viena iš šimtų milijardų galimų situacijų.
Dar vienas dalykas, kuris išryškėjo bandant autonominius automobilius. Būna situacijų, kai elektronika, jeigu kažko nesupranta, staigiai stabdo automobilį.
Tai kelia pavojų važiuojantiems iš paskos. Ir tai tapo rimta kliūtimi eisme. JAV saugaus eismo agentūra NHTSA ištyrė 130 avarijų, kuriose dalyvavo autonominės mašinos. Net 108 atvejais avarijos įvyko būtent taip – elektronika pusiau be priežasties staigiai stabdė ir paskui važiuojantys į tokį automobilį tiesiog įsirėžė.
Šią vasarą San Francisko mieste atsitiko netikėtas įvykis – dingo ryšys su centriniu serveriu. Ir tuo metu mieste važiavę apie 60 savavaldžių automobilių tiesiog staiga sustojo ir apmirė. Kai kurie viduryje sankryžų. Ir taip stovėjo daugiau kaip pusvalandį, kol ryšys buvo atstatytas. Mieste susidarė milžiniškos spūstys. Kas būtų, jeigu tuo metu mieste važiuotų bent keli tūkstančiai automobilių?
Tačiau tai nereiškia, kad autonominių automobilių nebus niekada. Jie atsiras, bet ne taip greitai kaip tikimasi. Visos problemos išsprendžiamos ir dirbtiniai intelektai išmokomi. Be to, tai yra milžiniškos investicijos. Vien „Google“ į tokias sistemas investavo penkis milijardus, „General Motors“ – tris, kitos kompanijos ne mažiau. Taigi, investuoti šimtai milijardų turi atsipirkti.
