Aprūdiję automobiliai tikrai nedžiugina vairuotojų, tačiau, kas kaltas, kai rūdys pradeda ryškėti po keletą metų nuo mašinos įsigijimo.
Įmonės „Makvis“ atstovas ir chemijos daktaras Kęstutis Mikučionis akcentavo, kad automobilis yra iš metalo, todėl jis negali nerūdyti. Viskas priklauso nuo to, kaip su juo elgiamasi ir kaip jis pagamintas.
Jis pažymėjo, kad automobiliai daugiau rūdija, nes pramonės konkurencija verčia taupyti gamyboje, o kai taupoma – naudojama kažko mažiau. Automobilių pramonė plonina metalo lakštus, iš kurių formuojami pagrindiniai kėbulo elementai. Jei mašinos vidaus ertmių nepadengsi antikorozinėmis dangomis – sutaupysi pinigų, o klientai to nepastebės.
„Gamintojas dabar ieško aukso vidurio tarp savikainos, automobilio ilgaamžiškumo ir kad tenkintų rinkos poreikius“, – teigė K.Mikučionis.
Nerūdija, kol galioja garantija
Chemijos daktarui K.Mikučioniui tenka bendrauti su automobilių pardavėjais. Jie jam pasakojo, kad gauna konfidencialius laiškus iš gamintojų, kurie rekomenduoja antikorozinį padengimą naujoms transporto priemonėms: „Taip jie pripažįsta, kad gamybos metu to naudoja mažiau.“
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas tikino, kad visi automobiliai turi ne mažesnę nei 10 metų suteikiamą garantiją nuo kiauryminio prarūdijimo, todėl dažniausiai per tuos 10 metų neatsiranda jokių skylių.
„Dabar visi gamintojai taupo, optimizuoja darbą. Niekas šiais laikais nešvaisto pinigų ir nedaro tokio kėbulo, kuris visiškai nerūdytų. Įmanoma padaryti amžiną automobilį, bet kam to reikia?
Anksčiau „Audi“, „Opel“ automobiliai buvo dengiami cinko sluoksniu ir tarnaudavo labai daug metų. Dabar nebent prabangesnių transporto priemonių modeliai dengiami tokiomis dangomis“, – pasakojo S.Pukalskas.
Anot pašnekovo, anksčiau nebuvo atliekama daug tyrimų, todėl gamintojai nežinodavo, kodėl rūdija kėbulas: „Dabar mokslininkai galėdami ištirti visus veiksnius ir žinodami, kaip ir kodėl rūdija, padaro, jog automobilis atitarnautų minimalų reikalaujamą laikotarpį, bet nebūtų per daug atsparus. Visa tai daroma dėl mažesnės savikainos.“
„Martono“ kėbulų priėmimo skyriaus vadybininkas pastebėjo, kad nėra investuojama į kėbulą, nes gamintojas suinteresuotas, kad žmogus po 5 metų pirktų naują automobilį.
Siūlo už papildomą mokestį
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojas Vitalijus Kabelis pastebi, kad antikorozinė danga šiais laikais yra silpnesnė nei ta, kuri buvo naudojama prieš 20–30 metų. Anksčiau buvo naudojamos papildomos plastikinės apdailos ir buvo apsaugotos dugno zonos.
„Dabar gamintojai siūlo papildomą antikorozinę dangą už papildomą mokestį arba duoda garantiją, tačiau, kad mašina pasidengs rūdimis ir pradės luptis dažai, šį dalyką nutyli“, – pastebėjo jis.
V.Kabelis paaiškino, kad gamintojai, norėdami apsaugoti kėbulą, automobilius dažo tam tikrais sluoksniais, naudoja cinko gruntą. Tačiau visos technologijos didina automobilio vertę.
„Siekiama, kad žmogus nenorėtų 100 metų važinėti ta pačia mašina, o nusipirktų naują, jog klestėtų ekonomika“, – pabrėžė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojas.
Susidaro dėl tam tikrų sąlygų
Chemijos daktaras K.Mikučionis dėstė, kad Lietuva yra pajūrio šalis, todėl esant drėgnam klimatui prasideda korozija.
„Tyrimai rodo, kad mašinos mažiausiai rūdija šiltuose kraštuose, kaimo vietovėse, o pajūryje, mieste – daugiau“, – paaiškino jis.
Druska su smėliu ir druskų tirpalai – „peilis“ automobiliui, tikino K.Mikučionis.
„Žiemą žema temperatūra, tačiau keliai šlapi. Tai nutinka dėl to, nes druska sumažina sniego tirpimo temperatūrą. Druska, patekusi ant metalų, padidina drėgmės laidumą, dėl kurios neišvengiama korozija“, – pasakojo specialistas.
Anot pašnekovo, korozija pirmiausia prasideda iš automobilio vidaus, nes ten yra galimybė kauptis drėgmei, o jos kėbule yra daug. Iš vidaus metalas yra mažiau apsaugotas nei iš išorės – tik gruntu ir antikorozine danga.
S.Pukalskas minėjo, kad Lietuvoje ant kelių barstoma daug kenksmingos druskos, todėl ji prisideda prie korozijos ir yra kenksminga dažams – pažeidžia antikorozinius sluoksnius, o vėliau pradeda ardyti metalą.
„Martono“ kėbulų priėmimo skyriaus vadybininkas pažymėjo, kad kuo pigesnis automobilis, tuo kėbulas yra prastesnis, tačiau nė vienas kėbulas nėra ilgaamžiškas.
„Būna, kad atvažiuoja automobilis 5 metų senumo ir jau yra prasidėjusi korozija. Tam įtaką daro klimatas Lietuvoje ir mišinys, kuris barstomas ant kelių“, – paaiškino jis.
Jam teko matyti paviršutiniškas rūdis ant važiuoklės, pakabos, kurioms yra vos 2–3 metai.
Pasak jo, transporto priemonės atvežtos iš Floridos, Kalifornijos atrodo, kaip naujos ir nėra jokių rūdžių, nes šiose šalyse yra šiltesnis klimatas.
„Martono“ kėbulų priėmimo skyriaus vadybininko nuomone, itin rūdija „Volkswagen“ automobiliai, o „Mercedes-Benz“ yra vieni patvariausių.
K.Mikučionis kalbėjo, kad komerciniuose automobiliuose, jeigu jie intensyviai eksploatuojami, rūdys gali susidaryti net po 2–3 metų. Jo nuomone, japoniškos, korėjietiškos, itališkos mašinos mažiau atsparios rūdims.
Kaip apsisaugoti?
Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojas pataria vairuotojams, jei jie nenori rasti rūdžių kalno, dažniau plauti transporto priemonę. Žiemą ją statyti lauke, o ne šiltame garaže, kur susidaro daugiau drėgmės ir druskos padaro dar daugiau žalos.
Jeigu nėra prasidėjusi korozija, pirmiausia reikėtų išsiplauti automobilį, išardyti plastikus ir padengti antikorozine danga.
