„Honda Civic“ – pirmasis globalus automobilis, sulaukęs pripažinimo visuose žemynuose. Jis buvo kuriamas ne tautai ar geografinei rinkai: šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje „Honda“ veikė kaip šiuolaikinis technologijų startuolis, išsyk galvodamas kaip sukurti globalų produktą, skirtą visiems pasaulio vairuotojams“, – teigė „Honda“ atstovės Lietuvoje „Nippon auto“ vadovas Gediminas Saudargas.
Globalias „Honda“ ambicijas lėmė ir savita pokario Japonijos ekonominė politika. Pokariu Japonijoje Pramonės ir Prekybos ministerija (ang. Ministry of International Trade and Industry – MITI) de fakto kontroliavo gamybą šalyje. Nelyginant planinės ekonomikos sąlygomis, ministerija kūrė penkmečio planus, dosniai subsidijuodavo didžiuosius gamintojus, skirdavo užduotis stambiosioms pramonės įmonėms.
Pagal MITI planus, Japonijos rinkai pakako trijų stambių automobilių gamintojų. Didesnis jų skaičius sukurtų bereikalingą konkurenciją dėl gamybos išteklių, darbuotojų bei pirkėjų. Nuo motociklų gamybos į automobilių rinką ketinusiai žengti „Hondai“ vietos po saule namų rinkoje neliko. Vienintelis kelias – eksportuoti.
Taip „Hondoje“ radosi globalaus automobilio pasaulio vairuotojams idėja. Bendrovė siekė sukurti produktą, tapsiantį milijonų žmonių kasdienybės dalimi. „Civic“ turėjo būti paprastas, kompaktiškas, ekonomiškas bei universaliai priimtinas vairuotojams Azijoje, Amerikoje, Afrikoje ar Europoje.
Pirmoji „Honda Civic“ karta pristatyta 1972 metais Japonijoje. Tais pačiais metais „Civic“ pradėta prekiauti JAV rinkoje. Dar po metų – Europoje. Kompaktiško automobilio ratus suko 1.2l 50 AG variklis. Tačiau paprastas ir ekonomiškas automobilis atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu metu – 1973 metais prasidėjusi naftos krizė keliskart išaugino naftos kainas, imta riboti degalų pardavimus. Jau 1975 metais „Civic“ pardavimai JAV perkopė 100 tūkst. vienetų per metus.
Įdomu, jog įmonės veiklos pradžioje įmonės įkūrėjas Soichiro Honda nelaikė „Hondos“ automobilių bei motociklų gamintoja. Pagal jo viziją, „Honda“ pirmiausia buvo variklių gamintojas. Automobiliai, motociklai, laivai ar lėktuvai – tik rinkos, kuriose „Honda“ galėtų panaudoti variklių kūrimo žinias. Būtent pažangios variklių technologijos labiausiai skyrė „Honda Civic“ iš kitų kompaktinės klasės automobilių.
Pirmojo „Civic“ vizitine kortele tapo CCVC (ang. Compound Vortex Controlled Combustion) variklis, kurio emisijos atitiko 1970 metais JAV priimto griežčiausio švaraus oro akto reikalavimus. Su „Civic“ trečiąja karta pradėti siūlyti DOHC varikliai – 1986-ųjų „Civic“ „trečiukas“ su 1.6l 120 AG varikliu 100 km/h galėjo pasiekti per 8.9 sekundės. Ketvirtosios kartos „Civic“ legendinis DOHC VTEC iš 1.6l gebėjo „išspausti“ 160 AG.
1997 metais sportinis DNR persikėlė į „karštųjų hečbekų“ tipo „Civic Type R“ modelius. Pirmosios kartos „Type R“ buvo varomas 1.6l aukštasūkio 185 AG variklio, o 100 km/h pasiekdavo per 7.1 sekundės. Ilgainiui „Type R“ tapo „karštųjų hečbekų“ segmento flagmanu. Nuo 2015-ųjų gaminto ketvirtosios kartos „Type R“ galia siekė 310 AG, jį pakeitęs penktosios kartos modelis pagerino priekiniais ratais varomų serijinių automobilių rato įveikimo rekordą Niurburgringo trasoje. „Type R“ iki šiol gaminamas tik su mechanine pavarų dėže.
Dar 2001-aisiais „Honda“ pristatė hibridinę „Civic“ versiją. Šiemet debiutavusi 11-oji „Civic“ karta Europoje siūloma tik su hibridine pavara.
„Per penkis „Civic“ dešimtmečius galime matyti visą automobilių pramonės raidos istoriją – dizaino tendencijas, variklių bei saugos sistemų evoliuciją. Nuo pat 1972-ųjų „Hondos“ inžinieriai siekė automobilyje suderinti ekologiškumą, mažas kuro sąnaudas ir dinamišką važiavimą. Pasikeitė tik technologijos – idėja gyva“, – teigė Gediminas Saudargas.
Istorinė „Honda Civic“ ekspozicija „Nippon auto“ salone veiks rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis.
