Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė minėjo, kad šiai dienai Ukraina susiduria su oro tarša karo akivaizdoje, o mes turime galimybę planuoti ir žiūrėti į ateitį.
„Nacionalinio oro taršos mažinimo planas jau yra galiojantis ir apima daug priemonių. Viena iš jų plačiai diskutuojama, tačiau tikslas viso šio plano nėra atsisakyti taršių automobilių, o siekiama sumažinti Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir pagerinti oro kokybę“, – tvirtino R.Radavičienė.
Pasak pašnekovės, oro tarša turi didelę reikšmę gyventojų mirtingumui ir pripažįstama įvairių ligų sukėlėja. Todėl viena iš priemonių yra riboti senų ir taršių automobilių registravimą ar jų dalyvavimą eisme.
Vyriausybė praeitais metais vykdė bandomąjį projektą bei nuotoliniu būdu ir realiuoju laiku matavo taršą Vilniaus gatvėse. Po šio projekto pastebėta, kad mieste važinėja daug dyzelinu varomų mašinų, jų vidutinis amžius siekia apie 12 metų. Daugiausia teršalų į orą išmeta autobusai, sunkiasvorės transporto priemonės ir senesni dyzelinu varomi automobiliai.
Po šio projekto ekspertai pasiūlė stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą arba gerinti, identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir atlikti pakartotinę techninę apžiūrą.
„Euro 4 klasės automobiliai yra gerokai taršesni už Euro 5 ir tai parodo faktai. Euro 4 klasės transporto priemonės neturi kietųjų dalelių filtrų, kurie kovoja su tarša“, – pridūrė aplinkos viceministrė.
Papildomi reikalavimai techninei apžiūrai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas kalbėjo, kad daugelyje šalių yra įvairiausi ribojimai, vienas iš populiariausių – draudžiama įvažiuoti į miesto centrus tam tikriems automobiliams.
„Tačiau Lietuva nėra ta šalis, kur visi gerai gyvena ir galime įsigyti naujas transporto priemones. Tokie drastiški ribojimai, kaip Lietuvoje, nesu girdėjęs, kad būtų kitose šalyse“, – dėstė S.Pukalskas.
Aplinkos viceministrė pažymėjo, kad nėra kategoriško nusistatymo, jog nebus registruojamos taršios transporto priemonės: „Diskusija kryps į papildomus reikalavimus techninei apžiūrai (TA), reguliariai taikyti nuotolinio matavimo sistemą ir informuoti automobilių savininkus, kad jų mašina teršia gerokai daugiau, nei turėtų.“
Taip pat ji teigė, kad šiuo metu ant stalo guli pakeitimų ir daugiau, pavyzdžiui, servisuose transporto priemonių priežiūros taisyklių pakeitimai įpareigojantys ir griežtinantys reikalavimus pačioms transporto priemonėms, remontui.
Universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėjas akcentavo, kad reikia atlikti TA tvarkingai bei ji Lietuvoje atliekama panašiai, tik, jo nuomone, neaišku, ar reikėtų dar labiau sugriežtinti atsakomybę senesniems automobiliams, nes ji visiems turi būti vienoda.
„Kaip sugriežtinti labiau, nei Lietuvoje galime priimti? Tai europinė sistema ir atliekame taip, kaip nustatyta. TA turi būti atliekama greitai ir nesiskverbiant į automobilio sistemas, jo neardant.
Ne vienerius metus teko su TA įmonėmis nagrinėti problemą, kaip išpjauti yra katalizatoriai ar kitos teršalų priemonės. Pagal galiojančius reikalavimus, neišeina nustatyti rodiklių, jog automobilyje nėra sistemų. Teršalų ribos yra pakankamai aukštos“, – minėjo S.Pukalskas.
R.Radavičienė pridūrė, kad yra ne vien draudimai, bet ir skatinamosios priemonės – parama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai ir atsinaujinančiai energijai, diegimas viešojo transporto infrastruktūros.
Tačiau S.Pukalskas pažymi, kad elektromobilis trečdaliu brangesnis nei įprasta mašina, o ir įkrovimas šiuo metu nėra itin pigus.
Grįšime prie kinkomojo transporto?
Aplinkos viceministrė R.Radavičienė atkreipė dėmesį, kad priemonių įgyvendinimas bus tik 2027 m., todėl Euro 4 transporto priemonių amžius bus ne mažesnis kaip 16 metų.
„Europai sparčiai žengiant ribojimo keliu, mes negalime palikti valstybę, importuojančią senas mašinas ir turėti autolaužynus, kurie sukelia daug kitų aplinkosauginių problemų. Mes šioje vietoje turime daug šešėlinio verslo, taršos mastą įvairiomis mašinų atliekomis, padangų problematiką“, – pastebėjo R.Radavičienė.
Saugaus eismo ekspertas dr. Vigilijus Sadauskas nepritaria šiam sprendimui.
„Automobilis teršia aplinką tada, kai sudegina kurą ir neefektyviai jį naudoja. Pagal šią logiką reikėtų visai uždrausti naudoti vidaus degimo variklius – lėktuvus, laivus, automobilius bei grįžti prie kinkomojo transporto. Kiek kainuoja pagaminti ir utilizuoti mašiną?
Aplinkos ministras ir visa Liberalų sąjūdžio partija yra visiški neišmanėliai, nes nesupranta, kad automobilių gamintojai taip pat įpareigojami garantiją duoti kuo ilgesniam laikui, kad jo nereikėtų perdirbti, apkrauti gamybos bei būtų mažesnės sąnaudos ir energijos vartojimas“, – aiškino V.Sadauskas.
Jis minėjo, kad jei paprastas automobilis sveria 800 kg ir aplinkosaugininkui pasakius, jog reikia sumažinti taršą, automobiliui uždedami filtrai bei didinamas jo svoris. O jei padidėja mašinos svoris – reikia daugiau energijos, tokiu atveju, naudojama daugiau degalų: „Kuo daugiau sudegini degalų, tuo daugiau išmeti teršalų. Aplinkosaugininkai sutaupo 10 proc., o praranda 90 proc.“
Anot saugaus eismo eksperto, pagaminti elektromobilį kainuoja ne mažiau, o kartais net ir daugiau nei benzininį variklį, utilizavimas yra kelis kartus didesnis, o tarša, kol nėra užtikrinamas vėjo ar saulės jėgainių parkas, yra ne ką mažesnė nei paprasto benzininio automobilio.
Žmones skatinti mažiau naudotis automobiliais ir viešąjį transportą padaryti nemokamą – tokius būdus siūlo V.Sadauskas, kad sumažėtų oro tarša į aplinką.
