Įdomiausi automobilių dizaino nesusipratimai

Pirmos kartos „Nissan Murano“ susilaukė nepaprastos sėkmės. Unikalių formų automobilis kartu su giminingu „Infiniti FX“ modeliu buvo vieni pirmųjų sportiškų visureigių rinkoje su dinamiškais 3,5 litro V6 benzininiais varikliais ir puikiu kėbulo dizainu įtinkančiu tiek visureigių, tiek sportiškų automobilių mėgėjams. O štai antros kartos „Nissan Murano“ liko nesuprastas.

Apvalainų formų automobilis atrodė nei sportiškai, nei visureigiškai t.y. jis neturi abiejų ingridientų, kurie atnešė sėkmę praeityje. Automobilio priekinės radiatoriaus grotelės ir žibintai atrodo taip supinti į vieną krūvą, kad jų neišpainiotų nei pats Šerlokas Holmsas. Dar keisčiau yra tai, kad šis nepatrauklus apvalių formų dizainas buvo pristatytas kaip tik tuo metu, kai vėl tapo madingi kampuotų formų automobiliai, ypač visureigiai.

Antros kartos „Murano“ keistenybės tuo nesibaigia. „Nissan“ kompanija sugalvojo, kad visureigis gali būti ne tik sportiškas, bet dar ir kabrioletas. Todėl rinką pasiekė unikalus visureigio-kabrioleto kėbulas, kuris be prasto dizaino neturi dar ir kitų visureigiams itin reikalingų funkcijų – kėbulo standumo bei bagažinės dydžio.

Nežinia kuo būtų pasibaigę šie eksperimentai jei pirkėjai nebūtų pasakė „gana“ – ši žinutė ryškiai atsispindėjo automobilio pardavimų skaičiuose. Geroji šios istorijos pusė yra ta, kad „Nissan“dizaineriai tinkamai sureagavo ir trečios kartos „Murano“ dizainas vėl tapo patrauklus kaip visureigis ir kartu sportiškas – tai labai aiškiai atsispindėjo „Nissan“ Murano pardavimų skaičiuose.

Šoninio vaizdo veidrodėliai. Na, neitin didelė kėbulo detalė, bet dažnai labai įsimintina. Prisiminkime charakteringus 80-ųjų ir 90-ųjų metų „Porsche 911“ veidrodėlius, kurie buvo įtaisyti ir legendiniame „Audi RS2“ modelyje taip pabrėžiant pastarojo technines sąsajas su „Porsche“. Arba vien ko verti nuostabūs „Pagani Huayra“ lapo formos veidrodėliai, net „Opel Vectra“ 90-aisiais gavo įdomų dizaino sprendimą šiai detalei. Bet automobilių pramonės industrijos idėjų lyderė „Mercedes-Benz“ kompanija 2000-aisiais metais savęs nekankino šios nereikšmingos detalės formų klausimais.

Kuomet atėjo mada į veidrodėlius montuoti posūkių žibintus, „Mercedes“ kompanija sukūrė veidrodėlius, kuriuos būtų galima pavadinti „kolegos reikia greitai sumesti šitą dizainą“. To laikmečio „Mercedes“ automobilių šoninių veidrodėlių dizainas atrodo tiesiog neprofesionaliai. Negana to, šio dizaino veidrodėliai buvo montuojami beveik į visus „Mercedes-Benz“ modelius nepriklausomai ar automobilis didelis, mažas, apvalainas, kampuotas, solidus ar dar kažkoks.

Žodžiu, „Mercedes“ pagamindavo neblogo dizaino automobilį, bet veidrodėlių dizainą adaptuoti palikdavo kompanijoje praktiką atliekantiems studentams. Na, kas kūrė šios detalės dizainą ištiesų mes nežinome, tačiau žiūrint į Mercedes veidrodėlius susidaro pigumo ir nevientisumo įspūdis nederantis tokiai solidžiai kompanijai.

„Jeep“ markė yra žinoma dėl puikių visureigių, kurie ne tik puikūs bekelėje, bet ir pasižymi unikaliu tik „Jeep“ kompanijai būdingu stiliumi. Vien ko vertas nesenstantis „Jeep Wrangler“ dizainas arba visais laikais įspūdingai atrodantis „Jeep Grand Cherokee“ dizainas. O štai mažesnis „Jeep Cherokee“ modelis visais laikais buvo lyg trečias brolis. Tai automobilis nuolat gaudavęs keistus dizaino sprendimus, o 2013 metais gavo dar vieną eksperimentinį stilių.

Neaišku kokia buvo šio automobilio kūrėjų mintis: ar stengtasi jį pozicionuoti kaip tvirtą „Jeep“ šeimos narį ar kaip parketinį visureigį ar tiesiog kaip keistą automobilį. „Jeep Cherokee“ priekinė dalis tuo metu paliko ne vieną automobilių gerbėją nustebusį – šiaip jau gana nuosaikus visureigio dizainas baisia nedera su išsiskiriančia priekine dalimi kur dominuoja daugybė mažų žibintų.

„Nenuostabu, kad 2019 metais kai buvo išleistas dizaino atnaujinimas, ši „Jeep Cherokee“ keistenybė buvo ištaisyta. Vietoje šešių mažų žibintų buvo pasirinktas tradicinis sprendimas – pagrindiniai žibintai įtaisyti viršuje ir rūko žibintai apačioje.

Bet ir šis dizainerių sprendimas nebuvo sėkmingas, nes kaip tik tuo metu tapo itin madinga automobilių priekį išpuošti daugybe mažų žibintų. Netrukus rinkoje pasirodė gausybė automobilių turinčių labai įdomių priekinės dalies dizainų – „Nissan Juke“, „Citroën C3“, „Citroën C4 Cactus“, „Hyundai Bayon“, „Hyundai Kona“, o 2022 metais tokį netradicinį priekį gavo net ir solidusis 7 serijos BMW. Ir nesiseka „Jeep Wrangler“ dizaineriams.“ – sako skelbimų ir atsiliepimų apie automobilius svetainės „Autoasas.lt“ vadovas Nerijus Paketūras.

90-ųjų pradžioje „Ford“ kompanija labai sėkmingai pritaikė tuo metu madingo apvalaino stiliaus dizainą savo automobiliuose tokiuose kaip „Ford Mondeo“, „Ford Fiesta“ ar „Probe“. O štai 90-ųjų pabaigoje sugalvojo, kad dabar jų automobilių dizainas bus sukurtas iš įvairių tarpusavyje persikertančių apskritimų, parabolės ir elipsės linijų.

Nors pati automobilio forma nelabai palanki tokiai idėjai, tačiau mintis buvo įdomi ir originali. Ji gavo pavadinimą „New Edge“ ir yra itin pastebima „Ford Ka“, pirmos kartos „Ford Focus“ ir antros kartos „Ford Mondeo“ modeliuose.

Tačiau ne visi „Ford“ automobiliai buvo sėkmingai „aprengti“ šiuo stiliumi – vienas tokių yra sportiškas kupė „Ford Cougar“. Pažiūrėjus į „Cougar“ tampa akivaizdu, kad dizaineriai įdėjo daug pastangų stengdamiesi automobilio žibintus, bamperius, oro paėmimo angas, šoninių langų liniją, net durų rankenėles supiešti iš apskritimų ir elipsių.

„Cougar“ atveju tikrai buvo nelengva įvairias kėbulo dalis „suklijuoti“ į vientisą automobilį, tad ir rezultatas gavosi nuviliantis. Dizaineriai visaip stengėsi suteikti vizualinio dinamiškumo šiam varganos galios automobiliui, kuris buvo pavadintas taip pat kaip 70-ais metais gamintas „Ford/Mercury Cougar“ modelis. Tik anas turėjo 7 litrų variklį, o šis nei variklio nei stiliaus…

2004 metais BMW pristatė pirmąjį kompaktišką BMW modelį su savitu kėbulo dizainu ir atskiru pavadinimu – tai pirmos serijos BMW E87. Automobilis pasirodė ištikrųjų geras – kompaktiškas, dinamiškas, gerai valdomas ir žinoma puikaus dizaino automobilis. Tačiau 2011 metais atėjo laikas jį pakeisti ir buvo pristatytas antros kartos pirmukas.

Šio automobilio kūrėjai nusprendė, kad mažasis BMW turi būti kitoks nei likę BMW automobiliai – mažiau „macho“ ir labiau priimtinas moteriškai auditorijai. Nes būtent į šią auditoriją ir buvo taikoma su kompaktišku ir praktišku hečbeku, kadangi sportiškumo mėgėjams tuo metu buvo pristatyti antros serijos BMW kupė ir kabrioleto modeliai.

Vedami tokios idėjos, BMW dizaineriai sukūrė žaismingą pirmos serijos „veiduką“ su dideliais apvalainais žibintais tiek priekyje, tiek gale. Tokia stiliaus filosofija naudojama daugelyje automobilių nutaikytų į moterišką auditoriją – prisiminkime „MINI“, „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“ automobilius. Na, „Fiat 500“ ir „Volkswagen Beetle“ atveju ši strategija suveikė gerai, tačiau visiškai neįsipaišė į „vyrišką“ BMW kompanijos filosofiją.

Strategija neįsipaišė ir į pačio automobilio dizainą – kogero sutiksite, kad antros kartos pirmukas neatrodo taip šauniai kaip pirmosios. Tad nenuostabu, kad po keleto metų apvalaini priekiniai ir galiniai žibintai buvo pakeisti į aštresnio dizaino žibintus, labiau tinkančius BMW automobiliui. Nuo to laiko BMW kompanija daugiau neeksperimentavo bandydami sukurti „BMW Beetle“ versiją. Šios kompanijos automobiliai mus visus tiek vyrus, tiek moteris kaip tik ir traukia savo sportišku brutualumu.

„Honda“ automobilių dizaino koncepcija pastaruosius penkiolika metų išties liūdina. O juk „Honda“ mes taip mylime. Pažiūrėkime, kokius nuostabaus dizaino ir techniškai pažangius automobilius 80-ais ir 90-ais metais gamino „Honda“ kompanija: „Civic“, „CRX“, „NSX“, „Accord“, „Integra“, „Prelude“ ir „Legend“. Visi jie buvo sportiški, dinamiški, vientiso dizaino stiliaus ir japoniškai žavūs. Bet geri laikai negali tęstis visada. Ir štai po keleto itin sėkmingų ir nuoseklių dešimtmečių, Honda pradėjo gaminti automobilius, kurie vienas po kito neprisitaikė prie rinkos pokyčių.“ – sako Nerijus.

Pavyzdžiui 2004 metais buvo pristatyta „Honda Legend“ su aerodinamišku kėbulo dizainu. Ir nors automobilis buvo ir kokybiškas, ir prabangus, tačiau reprezentacinių automobilių dizaino tendencijos buvo priešingos. Tokios klasės automobiliai turėjo turėti stambių ir net kampuotų formų dizainą, kuris sufleruoja apie automobilio savininko statusą ir piniginės dydį. Tokie automobiliai buvo „Lexus LX“, 7 serijos BMW ar „Audi A8“.

Kitas Honda kompanijos prašovimas yra Honda HR-V modelis, kuris buvo pristatytas 1998 metais – pačiu laiku kai tik užgimė kompaktiškų visureigių/krosoverių rinka. Tačiau 2005 metais automobilio gamyba buvo sustabdyta ir nebuvo pristatytas joks „HR-V“ įpėdinis – kaip tik tada kai pardavimuose pasirodė rinką „susprogdinęs“ „Nissan Qashqai“ modelis.

Nepasisekė „Honda“ kompanijai ir su „CR-Z“ modeliu, kuris turėjo prikelti kultinio „Honda CRX“ šlovę. Tačiau naujasis sportiškas hibridinę pavarą turintis „Honda“ mažylis pasirodė nei sportiškas, nei gerai valdomas, nei galingas, nei ekonomiškas. Net ir automobilių pramonėje pasitvirtina mums žinomos taisyklės – jei bandysi daryti viską, nieko tinkamai nepavyks padaryti.

Kadaise itin sėkmingas „Honda Accord“ modelis taip pat prarardo turėtą šlovę, bent jau Europos rinkoje. Iš esmės „Accord“ visada buvo labai neprastas automobilis, tačiau taip ir nerado savo vietos. Kaip prabangus vidutinio dydžio sedanas/universalas jis buvo per mažai prabangus, kaip biudžetinis – turėjo per daug stiprių konkurentų.

„Honda FR-V“ – vėlgi labai neblogas nedidelis vientūris su 3+3 sėdimom vietom. Tačiau ir šiuo atveju Honda nepasimokė iš kitų klaidų. Analogišką šešiavietį „Fiat Multipla“ vienatūrį prieš tai gamino italų kompanija ir didelio pasisekimo jie nesulaukė. Žinoma „Fiat Multipla“ turėjo ir kitų minusų, ne vien keistą 3+3 komponuotę... Ir visgi „Honda FR-V“ nesulaukė savo pasekėjo, nors kompaktiškus vienatūrius sėkmingai parduoda bene visi „Honda“ konkurentai.

Prie šių serijinių automobilių nesėkmių būtina paminėti ir sportines „Honda“ kompanijos nesėkmes. Tai du visiškai nesavalaikiai „Honda“ kompanijos pasitraukimai iš automobilių sporto. Pirmasis – finansinės krizės akivaizdoje 2008 metų sprendimas parduoti „Honda F1“ komandą. Ją kartu su jau pradėtu kurti F1 bolidu ir finansiniu palaikymu iš „Honda“ pusės itin palankiomis sąlygomis nusipirko Rossas Brawn‘as – tuo metu buvęs „Honda F1“ komandos vadovas ir tikėjęs perspektyviu bolidu. Rossas Brawn‘as nupirktą komandą pervadino savo vardu, sumontavo „Mercedes“ variklį ir jau sekančiais metais nesunkiai tapo čempionais tiek konstruktorių, tiek lenktynininkų įskaitoje. Honda indėlis į šią pergalę žinoma buvo pamirštas.

Kitas pasitraukimas dar keistesnis. 2015 metais „Honda“ pagaliau grįžo į F1 čempionatą kaip variklių gamintojas. Turėjo du labai nesėkmingus metus su „McLaren“ komanda, po to trejetą nelengvų metų su „Red Bull“ ir „Toro Rosso“ komandomis.

Ir kaip tik tada kai pagaliau pradėjo gerėti rezultatai t. y. 2020 metais paskelbė, kad vėl pasitraukia iš F1 čempionato ir atiduoda variklių teises „Red Bull F1“ komandai. Nenuostabu – jau sekančiais metais „Red Bull“ komanda su „Honda“ varikliais tapo čempionais lenktynininkų įskaitoje. „Honda“ sukurtas variklis nuo to laiko vadinasi „Red Bull“ vardu – štai taip visas „know-how“ ir įdirbis buvo pusvelčiui atiduotas austrų gėrimų kompanijai.

Belieka tik tikėtis, kad ateinant elektromobilių erai, „Honda“ kompanija sugėbės priimti tinkamus sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių bei išlikti pirkėjų akiratyje.