Tačiau lietuviai buvo ir yra nagingi, neturėdami galimybių įsigyti reikiamą transportą, jie jį susikūrė ir pradėjo gaminti serijiniu būdu.
Dvidešimto amžiaus šeštajame dešimtmetyje, ypač trūkstant viešosios paskirties transporto – autobusų, kauniečiai juos pradėjo kurti bei masiškai gaminti. Šiandien tik nedaugeliui žinoma abreviatūra KAG, reiškianti „Kauno autoremonto gamyklą“. KAG savo istoriją skaičiuoja dar nuo nepriklausomybės aušros 1921 m., kuomet Kaune įsikūrė Amerikos lietuvių bendrovė „Amlit“. Jau tuo metu mūsų tautiečiai iš JAV gabeno sunkvežimių „Ford“, „Chevrolet“ važiuokles ir ant jų montuodavo savo sumąstytos konstrukcijos autobusų karkasus.
Karo metais gamykla buvo uždaryta ir savo veiklą atnaujino tik po karo naujuoju pavadinimu – Kauno autoremonto gamykla. Tarpukaryje įsikūrusi Šančiuose, vėliau Kęstučio-Maironio gatvių sankirtoje, po karo persikėlė į Aleksotą, į dabartinės UAB „Autosabina“ teritoriją. Pirmieji pokariniai mėginimai kurti autobusus ant ZIS 150 važiuoklės nebuvo tokie sėkmingi. Gavusių pavadinimą L-1 (nuo tuo metu Leningrade kurto autobuso pavadinimo), autobusų buvo prigaminta keliasdešimt vienetų.
Kauniečiai neapsiribojo kiek ne visai vykusiu projektu ir toliau ieškojo išeičių. Viena iš tokių išeičių – naujai pasirodęs GAZ 51 sunkvežimis. Sutarus su Gorkio automobilių gamykla (GAZ), į Kauną ešelonais keliaudavo GAZ 51 važiuoklės su rėmais, varikliais. Lietuviai ant jų pradėjo montuoti medinius karkasus iš buko bei uosio – autobuso korpusą. Karkasas vėliau buvo apkalamas skarda. Toks naujasis kauniečių kūrinys buvo pavadintas KAG-1. Galų gale 1955–1956 m. sandūroje suprojektuotas vagoninio tipo KAG-3 dizainas.
Kokia tiksli šių autobusų gamybos apimtis, nėra tiksliai žinoma. Transporto istorija besidomintys asmenys vardina nuo 10 iki 12 tūkst. vnt. Tiesa, nėra aišku, ar tai naujai pagaminti autobusai, ar remontuoti, su naujai suformuotais karkasais ant senos bazės ir pan.
Šie autobusai buvo gaminami bei remontuojami net iki 1990 m., kuomet papūtus Vakarų vėjams jų buvo masiškai atsisakoma. Autobusai pradėjo gyventi savo paskutines dienas, niekas jais nesidomėjo ir niekam jie nerūpėjo. Labai jau nepraktiškas pasirodė medžio apdirbimo darbas transporto sektoriuje.
Prabėgus daugiau nei 30 metų nuo šių autobusų paskutiniųjų gyvavimo metų, tiesa, kai kur pavieniai jie buvo nors ir minimaliai eksploatuojami iki 1994, 1955, ar net 1998 m., šių autobusų era baigėsi negrįžtamai. Istoriniu transportu besidomintys entuziastai dėjo ir deda nemažai pastangų, kad surastų bent tokio autobuso likučius. 2022 metų birželio mėnesį asociacijos „Retromobile“ kolektyvui nusišypsojo sėkmė vieną tokį autobusą surasti Zarasų rajone, Imbrado kaime.
Pavyko ne tik rasti patį autobusą, tačiau ir jo buvusį vairuotoją Gintautą Mikšį. Gintautas pasakojo, kad neilgai tevažinėjo su šiuo autobusu, nes po Nepriklausomybės atgavimo atsirado didžiulė pasiūla komfortabilų ir patikimų autobusų. Šis autobusas vežiojo vaikus Zarasų rajone į sporto varžybas, bulviakasius, mokyklą, prie ežero, o didelėms kelionėms nebuvo naudojamas.
Maksimalus autobuso greitis – 60–70 kilometrų per valandą. Kadangi jis visas medinis, be apšildymo, vėsiomis dienomis neįšildavo, salone buvo šalta. Į statesnes įkalnes taip sunkiai pukšėdavo, kad net keliems keleiviams reikėdavo išlipti, kad būtų lengviau.
Istorinės technikos gerbėjai pripažįsta, jog tai labai retas istorinis egzempliorius. Visi autobusai sunyko vien dėl to, jog jie iš esmės yra mediniai, t.y. su mediniu karkasu, iš išorės apkalti skarda. Beje, tai jau penktasis asociacijos „Retromobile“ atrastas KAG autobusas. Asociacijos vadovas Ramūnas Kardelis nurodo, jog tokio autobuso restauracija reikalauja daugiau staliaus, o ne mechaniko žinių.
Nors atrastasis autobusas kiek iškomplektuotas, be žibintų, priekinio bamperio bei kitų agregatų, tačiau istorinės technikos gerbėjai nenusimena. Visas likusias komplektuojamas dalis puikiai galima pritaikyti nuo GAZ 51 sunkvežimio, ant kurio bazės ir buvo kuriami šie autobusai.
Asociacijos vadovas pripažįsta, kad su šiuo radiniu asociacijos restauracinių darbų planai kiek koreguosis, stengiantis pirmenybę suteikti būtent lietuviškojo autobuso atstatymui.
KAG – 3 techniniai duomenys:
Variklis – 6 cilindrų, benzininis 3480 cm3, 68 AG.
Kuro sąnaudos – 100 km/20–22 litrai.
Masė tuščio – 3890 kg, pakrauto – 5350 kg.
Sėdimų vietų skaičius – 23, stovimos – 7.
Gaminimo laikotarpis 1956–1990
Žinomų išlikusių Lietuvoje 7 vnt., iš kurių tik 3 važiuojantys.
