– Indre, kai daugelis per pandemiją buvo užsidarę namuose, jūs, nutarusi įgyti piloto licenciją, skraidėte. Kaip sekasi leisti laiką prie lėktuvo vairalazdės, kur buvo pirmasis skrydis?
– Pirmasis skrydis buvo į gimtąjį Kauną. Labai gaila, kad dabar skrydžiams beveik nėra laisvo laiko, nes daug renginių, TV laidų, projektų, o dar šeimos rūpesčiai ir namų ūkis. Kai buvo pandemija, šis klausimas buvo kur kas paprastesnis.
Turėjau pakankamai laiko ir jį galėjau praleisti ore.
– Kur smagiau sėdėti – lėktuve ar automobilyje?
– Vienareikšmiškai – lėktuve.
– Ar norėtumėte gyventi šalyje, kurioje miestus galėtumėte pasiekti lėktuvu, o ne automobiliu?
– Man patinka mažosios aviacijos kultūra Amerikoje, kai yra pakankamai vietos laikyti mažą lėktuvėlį savo kieme, pakilti iš savo rajono ir skristi suvalgyti mėsainio į kitą miestą.
Jie vadina tai „one hundred dollar hamburger“ (liet. „šimto dolerių mėsainis“), kai išskrendi tiesiog pavalgyti. Skamba labai smagiai.
– O ar tenka paskraidyti gatvėmis? Kitaip tariant, kaip greitai mėgstate važinėti, ar tenka paspausti greitkelyje arba kur nors skubant?
– Džiaugiuosi, kad skraidymo kelyje kultūra po truputį išgyvendinama ir juose darosi vis saugiau. Noriu būti saugi vairuotoja ir labai tikiuosi atsakingumo ir iš kitų eismo dalyvių.
– Kokių vairuotojų kelyje negalite suprasti, kas jus suerzina?
– Kelių erelių, lakstančių miestų gatvėmis nenormaliu greičiu. Kur jūs nuskubėsite? Prieš ką pasirodysite? Na, nebent norisi pademonstruoti, kad mažokai smegenų.
– Ar teko kelyje turėti konfliktinių situacijų? Kaip pavyko jas išspręsti?
– Konfliktų – ne, bet eismo įvykių yra buvę. Visa laimė, smulkių.
– Esate baigusi teisės magistro studijas, tad tikriausiai neblogai išmanote ir Kelių eismo taisykles. Ar kartais tenka joms nusižengti? Kokiais atvejais?
– Kelių eismo taisyklių mokėjimo tikiuosi ne tik iš baigusių bet kokius mokslus. O iš visų eismo dalyvių tikiuosi, kad toms taisyklėms nusižengti nebūtų progų. Net ir labai nervinančiame Vilniaus senamiesčio kilpiniame eisme... Ten pastebiu daugiau ženklų nepaisymo nei bet kur kitur.
Tačiau ir tai galiu suprasti, nors taisyklių reikėtų laikytis visada, net ir tuomet, kai jos labai užknisa.
– Dažnai keliaujate ir su dviem vaikais. Ar jau mokote juos saugaus eismo pagrindų?
– Namuose turime vieną taisyklę: kieno namai – to ir taisyklės. Jei namai mamos – jos ir taisyklės. Jei atvažiuojame į senelių namus – galios senelių taisyklės, o jei išvažiuojame į kelią, laikomės Kelių eismo taisyklių.
Kai vaikai tai suprato, nebekyla klausimas „kodėl“. Aišku, kad reikia segėti diržus, sustoti prie raudono šviesoforo signalo, važiuoti degant žaliam, sustoti prie pėsčiųjų perėjos, kai ją kerta ar nori kirsti pėstieji. Beliko išmokti daugiau taisyklių.
– Kaip sekasi su jais važiuoti, ką jie mėgsta veikti automobilyje?
– Prisigalvojame daugybę žaidimų: renkame taškus už pravažiuojančių automobilių spalvas, žaidžiame žodžių iš vienos raidės žaidimą, turime žaidimą „Toks daiktas“.
Garsiai dainuojame ir kalbame apie gyvenimą.
Jų amžius toks, kai pagaliau galime praleisti kelias valandas automobilyje be jokio streso, kad išvažiavome ne pietų miego metu.
Nors, tiesą sakant, keliavau su jais ir kai Aleksandrui nebuvo nė metų. Ilgiausia kelionė automobiliu su vaikais – iš Milano iki Adrijos jūros. Ir puikiai atvykome!
– Kadangi daug keliaujate automobiliu, neabejoju, turite ir maloniausių akims Lietuvos kelių. Kur jums keliauti patinka labiausiai?
– Iš tiesų, kaip žmogus, labai mėgstantis vairuoti, turiu gražiausių kelių trejetuką.
Tai Neringos kelias persikėlus iš Klaipėdos į Smiltynę, taip pat kelias prie Antalieptės marių ir kelias įvažiuojant į Druskininkus.
– Jūsų automobilyje dažniau yra tyla ar įjungta muzika? Ką mėgstate klausytis?
– Tik muzika. Ir net turiu tradicines dainas, kurios nesikeičia daug metų. Ankstyvo ryto pabudimui – „Christine and the Queens“ daina „Christine“. Važiavimui į tiesioginį eterį – „AC/DC“, vairuodama tamsoje po darbo kokiame nors renginyje dažnai klausau „Beissoul & Einius“.
– Ką vairuojate šiuo metu?
– Kasdienis automobilis – „Peugeot 5008“. Nemažai laiko praleidžiu ir prie „Jaguar F-Pace“ vairo, tikrai labai jį mėgstu – tiek jo išvaizdą, tiek jausmą vairuojant. Vienintelė bėda, dėl kurios sunku visiškai atsisakyti „Peugeot“, yra jo talpa. Tikrai esu varlė keliauninkė: vaikai, paspirtukai, dviračiai ir net vaikų draugai – viskas visada telpa septynviečiame automobilyje.
– Kokių daiktų visuomet yra jūsų automobilyje?
– Lengviau būtų atsakyti, kokių nėra. Šiuo metu nėra elektrinio pjūklo, bet savaitgalį tikrai bus ir jis.
– Kiek apskritai esate pakeitusi automobilių ir koks buvo pirmasis jūsų pirkinys?
– Suskaičiuoju šešis, o pirmasis automobilis buvo tėčio dovana – BMW Z3. Šiuo kabrioletu dar ir dabar kartais vasaromis išvažiuoju į miestą.
Labai smagu, kad išsaugojau ir vis restauruoju automobilį, kuriuo važinėjau jau mokykloje. Turbūt pirmoji kelionė ir buvo iki mokyklos. Džiaugiuosi, kad automobilis vis dar pas mane, o gal vieną dieną jį perleisiu savo vaikams.
– Kokiomis kitomis transporto priemonėmis tenka pakeliauti?
– Mėgstu viską: automobilius, motorolerius, paspirtukus, traukinius, laivus, katerius, vandens motociklus. Turbūt viską, kas turi motoriuką. O kartais galima pakeliauti ir padedant vėjui, pavyzdžiui, parasparniais. Matyt, man tiesiog patinka judėjimas. Mano toks būdas ir gyvenime – visur noriu pabūti, visur greitai atsidurti, visko patirti.
Beje, kol kas negaliu vairuoti motociklo, tačiau ruošiuosi išmokti!
