Lietuvos ugniagesių technika marga kaip genys. Vieni perka tai, ką gali įpirkti, kiti užsimano talpesnės mašinos, nesvarbu, kad ugniagesių komandoje mažiau nei joje vietų.
Centralizuota pirkimo sistema nekvepia nė iš tolo, mat įvairios tarnybos purtosi atsakomybės ir aiškina, kad šie automobiliai labai specifiniai, todėl numoja ranka, kai į reikalavimus surašoma ir keisčiausių dalykų.
Naujos technikos neįperka
„Grįžome iš gaisravietės. Jei ne „Mercedes-Benz“ automobilis, ant kurio galinių ratų uždedamos grandinės, vargu ar būtume iki jos privažiavę“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos (SPT) vadovas Rytis Velžys.
Šis automobilis – vienas iš dviejų, kuriuos SPT įsigijo pernai. Nors ir „Mercedes-Benz“, ir MAN mašinos pagamintos atitinkamai 1987 bei 1986 m., jų rida siekė vos 30–40 tūkst. kilometrų.
Anot P.Velžio, naujos technikos rajonų savivaldybės niekada neįpirks, o ir naudotos įsigyti nėra paprasta. Pigiausią siūlo Ispanija, Prancūzija ir kitos Pietų Europos šalys, bet Lietuvos gamtinėms sąlygoms ji netinka.
Jeigu pasiseka nusipirkti iš vokiečių, mašinos būna techniškai tvarkingos, net atsarginių detalių pridedama. Be to, jos patvarios, retai genda.
Pirkimai buksavo
Minėtus automobilius Kauno rajono SPT įsigijo už ES lėšas. Tam skirtuose viešųjų pirkimų konkursuose buvo gauta tik po vieną pasiūlymą.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodo, kad kauniečiai pirkdami gaisrines klupinėjo. Tiekėjai nebuvo pateikę dokumentų, įrodančių, kad gaisrinis automobilis atitinka techninės specifikacijos reikalavimus.
Buvo rasta kitų pažeidimų, susijusių su tiekėjo pasiūlymų ir reikalavimų neatitikimais, kaip ir netinkamai pasirinktu pirkimo būdu. Dėl pažeidimų pirkimo procedūras teko nutraukti ir ištaisyti klaidas.
„Vis dėlto perkant specialiąsias transporto priemones – gaisrų gesinimo, greitosios medicinos pagalbos ar policijos automobilius perkančiųjų organizacijų poreikį ir pirkiniams keliamus reikalavimus įvertinti gana sudėtinga. Taip yra dėl jų specifinės veiklos“, – sakė VPT atstovė Irma Pimpičkaitė.
Vietų – daugiau nei žmonių
Praėję metai naudotos ugniagesių technikos pardavėjams buvo derlingi. VPT duomenimis, per pastaruosius trejus metus daugumą šių automobilių pardavė bendrovė „Javitėja“. Kauniečiai pirkinius ir ankstesniais metais, ir pernai įsigijo iš įmonės „Ralasa“.
Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos – Plungės, Jurbarko, Ukmergės, Vilniaus – 2021-ųjų pabaigoje ir šių metų pradžioje jau nusipirko septynias mašinas. Pigiausia iš jų kainavo 24 tūkst., o brangiausia – 70 tūkst. eurų. Pastarąją įsigijo Panevėžio rajono ugniagesiai.
Maždaug tokios kainos sukasi ir naudotų automobilių skelbimų portaluose.
Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ gabenami iš Nyderlandų, Vokietijos, Austrijos, Kroatijos. Tų, kurie gaminti po 2000-ųjų, kainos pasiekia ir 85 tūkst. eurų.
2019-aisiais vidaus reikalų ministro įsakymu gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikai buvo nustatyti privalomieji saugos reikalavimai bei techninės specifikacijos montuotai įrangai. Ar automobiliai yra saugūs, turi būti įvertinta juos išbandant, priešingu atveju jų rinkoje negali būti.
Tačiau realybė kitokia. Pasirodo, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų pirkiniams nustatyti saugos reikalavimai net negalioja. Ugniagesių automobiliai perkami už tikslines savivaldos dotacijas, o jei būna galimybė – ir už ES lėšas. Taigi perka tai, ką nori ir kaip nori, – ką pavyksta surasti.
O suradus automobilį parengiamos nesvarbios, bet būtent tokios techninės specifikacijos, kurios atitiktų būsimą pirkinį.
Pavyzdžiui, ta pati Kauno rajono SPT dar 2018-aisiais pirkdama automobilį nurodė, kad maksimalus greitis turi būti ne mažesnis nei 86 km/val., didžiausia dyzelinio variklio galia – ne mažiau nei 150 kW, vandens cisternos talpa – ne mažiau nei 2400 litrų.
Konkurse dalyvavo vienas tiekėjas, jo pasiūlymas buvo tinkamas – automobilis kainavo 35 tūkst. eurų.
Pernai Kauno rajono ugniagesių parengtos specifikacijos jau buvo kitokios – ne mažesnis kaip 85 km/val. greitis, ne mažesnė kaip 160 kW variklio galia, ne mažesnė kaip 3 tūkst. litrų cisternos talpa, dar 400 litrų putokšlio cisterna ir įrengta elektrinė gervė atitinkama apkrova. Taip ir buvo įsigytas 1986-ųjų „Mercedes-Benz“, bet pagal 2018-ųjų technines specifikacijas dėl per mažo greičio jis nebūtų įtikęs.
Vis dėlto labiausiai pasistengė varėniškiai, kurie užpernai naudotą gaisrinį automobilį už 35 tūkst. eurų nusipirko panorę, kad jo kabina būtų dviguba – ne mažiau kaip 7 sėdimųjų vietų, nors tarnyboje dirba 2–3 ugniagesiai.
VPT duomenimis, naudotų gaisrinių automobilių rajonų SPT per metus įsigyja vidutiniškai po 5–6. Jie perkami nepaisant to, kad yra nerentabilūs ir dažniausiai būna nebetinkami eksploatuoti Vakarų Europoje.
Kita vertus, nauja technika išties brangi. Pavyzdžiui, modernus ugniagesių gelbėtojų automobilis, atitinkantis saugos reikalavimus, be įrangos kainuoja apie 250 tūkst. eurų.
Kas prižiūri rinką?
„Lietuvos rytas“ pasidomėjo, kokios tarnybos kontroliuoja, ar ugniagesių įsigyti naudoti automobiliai yra saugūs naudoti. Pasirodo, niekas.
„Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota tikrinti ugniagesių naudojamą techniką ir jos atitiktį reikalavimams. Tai yra specialusis transportas, skirtas ne vartotojams, ne fiziniams asmenims, kurie įsigyja prekes savo asmeniniams poreikiams“, – paaiškino šios tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
O gal tai daro Lietuvos transporto saugos administracija? „Ne, – patikino jos atstovė Eglė Kučinskaitė. – Priešgaisrinių tarnybų automobiliai privalomai tikrinami techninės apžiūros centruose.“
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atsakymas taip pat buvo neigiamas – ministerija nekontroliuoja į rinką tiekiamų produktų.
„Nereikalaujama, kad savivaldybių SPT tikrintų, ar įsigyjama gaisrų gesinimo technika atitinka Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos privalomuosius saugos reikalavimus.
Pagal Produktų saugos įstatymą, tokia pareiga tenka importuotojams arba platintojams. Taigi pačios priešgaisrinės saugos tarnybos, pirkdamos naudotus gaisrinius automobilius, turi pareikalauti, kad tiekėjų prekės atitiktų reikalavimus.
SPT yra savarankiškos perkančiosios organizacijos ir su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) nederina perkamos technikos parametrų. Bet, pavyzdžiui, Valstybinė miškų urėdija, pirkdama miško gaisrams gesinti reikalingą techniką ir priemones, aktyviai konsultuojasi su PAGD“, – aiškino VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.
Nėra strategijos
2021-ųjų kovą Valstybės kontrolė atliko auditą ir pateikė išvadą dėl sisteminių problemų, kylančių užtikrinant pajėgų nuolatinę parengtį gaisrams gesinti ir žmonių turtui gelbėti gaisro metu.
Anot auditorių, VRM neturi ilgalaikės pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika strategijos, neišspręstas SPT aprūpinimas. Nėra aiškiai nustatyta, kas ir iš kokių lėšų turi šias tarnybas aprūpinti, ir pagal galimybes tai daro arba savivaldybės, arba PAGD.
VRM buvo rekomenduota parengti ilgalaikę visų pajėgų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika, įranga bei asmeninėmis apsaugos priemonėmis strategiją.
