„Neturime tikslo bausti mašinų savininkus, visada norime problemas su jais išspręsti civilizuotai. Pirmiausia taikome administracinę atsakomybę – įspėjimą ar nuobaudas. Priverstinis automobilio nuvežimas į saugojimo aikštelę – kraštutinė priemonė, apie kurią turto savininkas įspėjamas prieš 30 dienų.
Kai automobilis atsiduria saugomoje aikštelėje, per 12 mėnesių galima kreiptis į Savivaldybę ir jį atsiimti. Pasibaigus terminui, turime teisę pradėti automobilio utilizavimo procedūras“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.
Pasak jo, kasmet Kauno savivaldybė sulaukia maždaug 300–350 pranešimų apie nenaudojamas transporto priemones. Visgi didžioji dalis savininkų sureaguoja laiku.
„Pirmiausia stengiamės kaip įmanoma greičiau susisiekti su apleistų automobilių savininkais, bet pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų.
Kai kuris turtas yra registruotas užsieniečių vardu, todėl, nepavykus susisiekti, likimo valiai paliktos jų transporto priemonės ir toliau stovi bendro naudojimo vietose.
Kiti gyventojai automobilius gauna kaip palikimą, bet jo nesusitvarko. Yra ir piktybinių situacijų, kai piliečiai transporto priemones naudoja kaip nelegalias lauko reklamas“, – pagrindines apleistų automobilių palikimo viešose miesto erdvėse priežastis vardijo G. Gatulis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apleisti automobiliai ne tik užima vietą bendrojo naudojimo erdvėse, bet ir tampa ekologine problema, – iš neeksploatuojamos transporto priemonės gali išsilieti tepalai ar kiti taršūs skysčiai.
Maža to, tokie „nelaimėliai“ neretai tampa ilgapirščių taikiniu ir galiausiai jie akivaizdžiai bjauroja bendrą estetinį vaizdą mieste.
Neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims skiriamas įspėjimas, o už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 140 iki 300 eurų, primena Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas Mindaugas Drąsutis.
