– Aleksandrai, kaip nutiko, kad nusprendėte nevairuoti ir neturėti automobilio, nepaisant to, kad turite galimybę važinėti?
– Vairuotojo pažymėjimą turiu seniai, tačiau nevažinėju turbūt jau 30 metų. Nieko tokio neįvyko, tiesiog man nelabai patinka vairuoti. Manęs to teiraujasi ir sūnus, tačiau į šį klausimą neturiu atsakymo.
Mieste labai gerai susigaudau kaip šturmanas, net taksistui patariu, kokiu keliu geriau važiuoti.
– Nors jūs nevairuojate, kelyje turėjote įvairių nutikimų. 2020-ųjų vasarą, važiuojant iš Klaipėdos į Liepoją, apsivertėte su autobusu, o dar anksčiau, 2013-aisiais, patekote į avariją Vilniuje važiuodamas taksi. Gal saugiau būtų vairuoti pačiam?
– Buvo tų eismo įvykių... Nemanau, kad saugiau vairuočiau autobusą, sunku pasakyti, kaip būtų, jei vairuočiau. Tai – likimas.
– Ar turite planų įsigyti automobilį?
– Kai tik išsilaikiau vairuotojo teises, kurį laiką važinėjau senelio „Volga“, bet pats automobilio nepirkau. Ir dabar neturiu planų įsigyti mašinos.
Kadangi gyvenu centre, man automobilio beveik nereikia. Be to, daugelį dalykų galima sutvarkyti per atstumą, ypač tai išmokome dabar.
– Bet juk kartais norisi pakeliauti automobiliu, nuvykti prie jūros.
– Atostogauti vykstu su draugais, kurie turi ir vairuotojo pažymėjimą, ir automobilį. Jei vyksti į Nidą, ten automobilio apskritai nereikia. Draugai jau seniai manęs neberagina nusipirkti mašinos. Nedaug tokių yra mūsų, nevairuojančių, – Oskaras Koršunovas, Ramūnas Zilnys...
– Ar daug nepatogumų kyla dėl to, kad neturite mašinos?
– Kyla, bet aš prie jų esu pripratęs. Dabar pabrangusios taksi paslaugos, bet nieko – kaip nors išsisuksiu. Neskaičiuoju, kiek jiems išleidžiu, važiuoju tuomet, kai reikia, o kai nereikia, einu pėsčiomis.
Užtat man nereikia sukti galvos dėl automobilio draudimo, techninės apžiūros, remonto.
– Kokie automobiliai jums, kaip dizaineriui, patinka?
– Man patinka senoviniai automobiliai, pavyzdžiui, legendiniai MG, „Jaguar“. Labiau europietiški nei amerikietiški.
Dabartiniai nauji automobiliai kuo toliau, tuo labiau panašūs į mobiliuosius telefonus. Neseniai su draugu važiavau elektromobiliu, jis man atrodo geriau. Didelio įspūdžio nepadarė, bet supratau, kad gana patogu keliauti elektrine mašina. Tačiau ir su ja yra įvairių niuansų – kai labai šalta, kartais neužsiveda.
– Pasaulyje jau važinėja ir autonominiai automobiliai, kuriems net nereikalingas vairuotojas. Galbūt toks jums būtų tinkamiausias?
– Jei po kokių dešimties metų visi važinės be vairuotojų, manau, gal ir aš turėsiu tokį automobilį.
Bet turbūt labiau realu, kad tai įvyks po kokių 20 metų, kai aš jau būsiu senas.
– O kaip dėl dviračių transporto priemonių – gal važinėjate dviračiu ar motoroleriu?
– Dviratį turėjau, kol jį iš manęs pavogė. Gal nusipirksiu naują.
– Kadangi daug vaikštote, kaip įvertintumėte Vilniuje esančią infrastruktūrą, skirtą pėstiesiems?
– Manau, kad Senamiestis ir turi būti neskirtas mašinoms, – nėra ko trankytis automobiliais po šią vietą. Pažiūrėsime, kaip viskas atrodys po visų remontų. Mano dažniausias maršrutas Vilniuje yra visas Senamiestis – kur reikia, ten nueinu, nes viskas čia arti.
